Testas: ar esate darboholikas

 

Norėdami sužinoti, ar jums aktuali diagnozė darboholikas, nuoširdžiai ir ilgai negalvoję atsakykite į klausimus:

  • Jeigu turėtumėte galimybę išpildyti vieną norą, ar jis būtų susijęs su darbu?
  • Ar dėl paaukštinimo esate pasirengęs dvejus metus atsisakyti atostogų ir praktiškai visų laisvadienių?
  • Ar manote, jog geriausias bet kokios problemos sprendimas yra darbas?
  • Ar geriausias poilsis jums – darbas naujame ir labai įdomiame projekte?
  • Ar dažnai už biuro ribų galvojate apie darbą (parduotuvėje, kine, kavinėje, prieš miegą)?
  • Ar dažnai po sunkios darbo dienos apima noras atsipalaiduoti, pavyzdžiui, išgerti šiek tiek alkoholio?
  • Ar dažnai susimąstote, jog laikas, praleistas ne darbe, buvo iššvaistytas vėjais?
  • Ar esate pasirengęs šeimos šventę iškeisti į dalykinį susitikimą?
  • Jeigu darbe prasidėjo nesėkmių ruožas, ar manote, jog jūsų gyvenimas staiga tapo niekam tikęs?
  • Ar dažnai sergate peršalimo ligomis, pavojingai šokinėja kraujospūdis, juntate diskomfortą krūtinės srityje?
  • Ar dingo susidomėjimas intymiu artumu? Kūniškos meilės malonumai tampa vis retesni ir retesni?
  • Ar jaučiate kaltę dėl laiko, kurį praleidote ne darbe, o atostogaudamas?

Jeigu teigiamai atsakėte į daugiau nei keturis klausimus, panikuoti nevertėtų, tačiau patariama susimąstyti, ar ne per daug jėgų skiriate darbui.

Paskelbta 2013-03-06 www.delfi.lt

 

Spausdinti

Trumpai drūtai

Kodėl verta suplanuoti darbuotojo adaptaciją

 

AdaptacijaPortalo „Verslas naujai“ žurnalistė Agnietė Vilkišienė kalbėjo su portalo www.personalas.net autore, personalo vadybos specialiste, Ina Savickiene darbuotojų adaptacijos tema. Žemiau pateikiame pokalbio santrauką.

 

A.V. Kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos užtikrinti sklandų naujo darbuotojo įsiliejimą į kolektyvą?

I.S. Įmonės paprastai negalvoja apie "sklandų įsiliejimą", po kurio darbuotojas pradės dirbti. Jos dažniausiai apsidžiaugia radę neblogą kandidatą ir tikisi, kad darbuotojas IŠ KARTO pradės dirbti - išklausęs svarbiausias instrukcijas stos į išėjusiojo vietą ir atliks darbą bei užduotis, su kuriomis jį supažindino priimant į darbą. Deja, elementarūs ir natūralūs lūkesčiai dažnai pasirodo utopija.  Darbuotojas jau pirmą mėnesį ima stebinti savo atsainiu požiūriu į darbą, neslepiamu išsisukinėjimu nuo sunkesnių pareigų, tiesiog nesidomėjimu įmonės reikalais. Atrodo, tarsi darbuotojas gyvena mintimis apie šviesią ateitį, bet bodisi paprastu darbu, nepajėgia užmegzti gilesnio ryšio su kolektyvu, nejaučia atsakomybės klientams.

Darbuotojų kaitos ir pasitikėjimo deficito išvargintos įmonės vėliau pačios pradeda didinti psichologinę distanciją su eiliniu naujoku. Kuo daugiau darbuotojų pasikeičia, tuo šalčiau ir įtariau jie sutinkami. Manoma, jei jie nori dirbti, tegul stengiasi, įrodo. Tačiau tokia save tausojanti strategija galiausiai tik padidina krūvį. Formalūs ir paviršutiniški santykiai neišvengiamai nutrūksta. Vėl tenka įsukti į kandidatų paieškos, atrankos, įdarbinimo ratą.

Skaityti toliau...