Psichologijos naudojimas atrenkant kandidatus į kunigus

 

Profesionalios psichologinės atrankos poreikį ir naudą pripažįsta ne tik pažangios pasaulio įmonės, bet ir katalikų bažnyčia. Psichologijos metodai nuo šiol bus plačiau naudojami ir kunigų ugdymui. 

Baigiantis 2008 metams Vatikano spaudos salėje buvo pristatytas Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos parengtas dokumentas, nustatantis taisykles, kurių reikia laikytis pasitelkiant psichologijos pagalbą priimant kandidatus į seminarijas ir formuojant būsimus kunigus. 

Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos prefekto kardinolo Zenono Grocholewskio pasirašytame ir visuomenei pristatytame dokumente visų pirma pažymima, jog psichologijos mokslai labai reikalingi tiek atrenkant kandidatus į seminarijas, tiek ir vėliau būsimų kunigų formacijos kelyje. Tai labai aktualu ypač šiais laikais, kai mūsų visuomenėse suformuoti kandidatai į kunigus, stodami į seminarijas, atsineša dabartiniams laikams būdingų problemų naštą. Į seminarijas stojantys jaunuoliai dažnai yra paveikti šeimyninių santykių nestabilumo krizės, iškreipto seksualumo suvokimo, hedonizmo ir konsumizmo – visų tų problemų, kurios šiandien slegia mūsų visuomenę. 

Žinoma, - patikslino kardinolas Grocholewskis,- psichologijos įnašas į kandidatų atranką ir juo labiau į visą būsimų kunigų formavimo procesą negali būti suprantamas tik mechaniškai, tarsi psichologija būtų svarbiausia, ir ji viena galėtų išspręsti visus sunkumus. Svarbiausi yra ir išlieka pašaukimas, dvasingumas, aiškus kunigo pareigų ir gyvenimo būdo supratimas. Tad ir psichologija į kandidatų atranką ir formavimą turi būti labai apdairiai įterpta, išlaikant nepažeistą bendrą formacijos viziją. Dėl to dokumentas rekomenduoja, kad šiose specifinėse srityse į pagalbą kviečiami psichologai būtų kunigai.

Paskelbta www. bernardinai.lt

Spausdinti

Trumpai drūtai

Ar populiarioji psichologija serga puikybe?

 

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas. Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo – imdavo įžvelgti begalę savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos „prisivalgiusiu“ žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija paliečia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Skaityti daugiau...