Asmenybės testai: ar jie gali atskleisti tikrąjį žmogaus „aš“

Parengta pagal Lucy Ash straipsnį BBC News


Kai kitą kartą kreipsitės dėl darbo, jūsų gali paprašyti atlikti asmenybės testą, nepaisant to, kad tokius testus kuriančios ir siūlančios kompanijos dažnai neskatina jų naudojimo atrankai. Asmenybės testų verslas yra pelningas ir augantis. Bet ar testai padeda?

Prieš keletą metų mano dukterėčia Andrea ieškojo sezoninio vasaros darbo, kad padengtų dalį mokslo kolegijoje išlaidų.

Ji sužinojo apie gerą darbo laive-restorane Čikagoje pasiūlymą, tačiau prieš pokalbį jos paprašė internetu užpildyti prašymą bei psichometrinio vertinimo formas.

„Ten buvo ištisa grupė klausimų apie etiką bei reakcijas, pavyzdžiui, į atgrasaus kliento elgesį“, – pasakojo ji, – „ir iš viso to buvo galima aiškiai suprasti, jei esu niurgzlė, tai man geriau nesirinkti padavėjos darbo“.

Andrea nustebo, kai panašų ar tą patį testą gavo pildyti vėl, kada kreipėsi dėl darbo knygyne. Asmenybės įvertinimas dabar tapo visuotinis. Ekonomikai pasinėrus į nuosmukį daugelis įmonių nori apsidrausti nuo nesėkmių, todėl jos negali sau leisti rinktis netinkamus žmones. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Pasiruoškite galvų medžioklės sezonui


Galvų medžioklė (angl. – headhunting) arba tiesioginė paieška yra vienas brangiausių darbuotojų paieškos būdų. Jis reikalauja specifinių žinių ir bendravimo įgūdžių, o kartais sukelia ir etinių konfliktų. Bet kodėl tada toks darbuotojų paieškos būdas visdėlto egzistuoja? Ar nevertėtų, jei esate vadovas ar personalo vadovas, retkarčiais jį taikyti? 

Kam ir kada naudoti tiesioginę paiešką

Skaityti toliau

Spausdinti

Atrinkti kandidatą iš vidinių rezervų ar iš išorės?

Trumpa už ir prieš apžvalga


Žinoma, yra tam tikrų vidinės atrankos privalumų, kurie akivaizdūs: 

 

      • darbuotojams labai patrauklu, kai kompanijoje yra karjeros galimybė, nes tai stiprina jų motyvaciją; 
      • vidinė paieška greičiau atliekama ir pigesnė nei išorinė. 

 

Žvelgiant giliau, kai kurių tyrimų duomenimis, kandidatų samdymas iš vidinių rezervų turi teigiamą poveikį kompanijos akcijų vertės didėjimui. Kitas nepakankamai įvertintas vidinės atrankos privalumas tas, kad apie kandidatą, remiantis darbo atlikimo valdymo sistemos duomenimis, bendradarbių atsiliepimais, galima gauti išsamesnės informacijos. Tokie kandidatai gerai pažįsta kompanijos kultūrą ir įprastinius būdus, kaip geriausiai atlikti darbą ir išvengti problemų. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Psichologijos naudojimas atrenkant kandidatus į kunigus

 

Profesionalios psichologinės atrankos poreikį ir naudą pripažįsta ne tik pažangios pasaulio įmonės, bet ir katalikų bažnyčia. Psichologijos metodai nuo šiol bus plačiau naudojami ir kunigų ugdymui. 

Baigiantis 2008 metams Vatikano spaudos salėje buvo pristatytas Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos parengtas dokumentas, nustatantis taisykles, kurių reikia laikytis pasitelkiant psichologijos pagalbą priimant kandidatus į seminarijas ir formuojant būsimus kunigus. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Ar verta informuoti atmestus kandidatus

 

Įsivaizduokite įsimylėjusį vaikiną, kuris pasiryžęs nuversti kalnus, kad tik laimėtų išrinktosios ranką ir širdį. Pasipiršęs jis žino, kad gali išgirsti “taip” arba “ne”, tačiau net baisiame sapne nesapnuoja likti be jokio atsako – žiauraus jo nuoširdžių jausmų ignoravimo.  

Bet tokį scenarijų dažnai renkasi darbdaviai ir netgi mano, kad tai yra geras tonas ryšių su visuomene požiūriu. Darbo skelbimai mirga pranešimais: “informuosime tik atrinktus kandidatus”. Tai reiškia, kad kandidatas negaus jokio pranešimo, jei nebus atrinktas dalyvauti pirmajame atrankos pokalbyje, ir jis yra per menkas, kad savo klausimais trukdytų svarbesniais darbais užsiėmusius ir užsikonspiravusius personalo specialistus. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti daugiau...