Kaip Abraomas Maslou ir jo piramidė suviliojo verslą

 

Psichologo Abraomo Maslou (Abraham Maslow) žmogaus motyvacijos teorijai yra apie 70 metų, tačiau ji tebeturi stiprią įtaką verslo pasauliui. Kaip tai paaiškinti? Ar tai pagrįsta?

Yra vienas visuotinai taikomas ir atpažįstamas simbolis, kuris, kaip dauguma tiki, atskleidžia asmeninio pasitenkinimo ir verslo sėkmės paslaptį. Dažniausiai šis simbolis turi trikampio formą, tačiau 3D piramidė bei laiptai taip pat dažnai vaizduojami. Šie simboliai reguliariai naudojami universitetų psichologijos studijų moduliuose bei kituose laipsnį suteikiančiuose kursuose. Vadovų mokymo seminaruose šie simboliai yra neišvengiami kaip pyragėliai ir vaidmenų žaidimai.

1943 m. Abraomas Maslou publikavo straipsnį pavadinimu „Žmogaus motyvacijos teorija“, kuriame jis teigė, kad žmonės turi penkis poreikių rinkinius, kurie rikiuojasi tam tikra tvarka. Kai kiekvienas poreikių lygis patenkintas, įsijungia troškimas patenkinti kitus, aukštesnius poreikius.

Pirmiausia, mes turime bazinę būtinybę patenkinti kūno funkcionavimo poreikius valgydami, gerdami ir eidami į tualetą. Šiai grupei Maslou priskyrė ir seksualinius poreikius.

Toliau yra saugumo poreikis ir užtikrinimas, kad baziniai poreikiai bus patenkinti ir ateityje.

Po to atsiranda meilės, draugystės ir kompanijos poreikis. Šioje stadijoje, rašo Maslou, individas net „gali užmiršti, kad kažkada, kai jis buvo alkanas, iš meilės jis šaipėsi“.

Dar viena pakopa susijusi su socialiniu pripažinimu, statusu ir pagarba.

Ir paskutinę pakopą, grafiškai vaizduojamą kaip trikampio viršūnė, Maslou pavadino psichologiniu terminu - „saviraiška“ (self-actualisation). Tai yra išsipildymas - darymas dalykų, dėl kurių jūs ir esate šioje planetoje. „Muzikantas turi kurti arba groti muziką, dailininkas - piešti, poetas - rašyti tam, kad jie būtų visiškai laimingi“, rašė Maslou. „Žmogus turi būti tuo, kuo gali būti“.

Nors originaliame straipsnyje nėra nei piramidžių ar trikampių, Maslou poreikių hierarchija dažniausiai iliustruojama naudojant šiuos simbolius. Ir nors straipsnis buvo parašytas kaip grynai mokslinis-psichologinis, idėja buvo įvairiai pritaikyta vadybos teorijoje.

Maslou pritaikymas verslui

Maslou hierarchija              Verslo pavyzdžiai

5 – Saviaktualizacija           Kūrybiškumo, asmeninio augimo ir karjeros galimybės  

4 – Savigarbos poreikiai      Pareigų pavadinimas, pasiekimų pripažinimas

3 – Socialiniai poreikiai        Gera komandinė atmosfera, draugiškas vadovavimas

2 – Saugumo poreikiai       Saugios darbo sąlygos, darbo garantijos

1 – Fiziolog. poreikiai         Atylygis, patenkinamos darbo sąlygos

„Nėra abejonių, kad ši teorija turėjo didžiulę įtaką vadovų mokymui bei vadovavimo praktikai“, teigia psichologas Gerardas Hodkinsonas (Gerard Hodgkinson) iš Varviko (Warwick) verslo mokyklos. „Viena iš idėjų yra ta, kad mes galime kurti sąlygas, kurios formuoja žmonių aspiracijas“. Vadovai Maslou hierarchiją naudoja norėdami identifikuoti savo darbuotojų poreikius ir padeda juos patenkinti leisdami plėtoti naują projektą, suteikdami išskirtinį pareigų pavadinimą ar pritaikydami lankstų darbo grafiką, kad darbuotojas galėtų patenkinti savo interesus už darbo vietos ribų.

20 a. antroje pusėje vadovai pradėjo suprasti, kad darbuotojų viltys, jausmai ir poreikiai turi įtakos darbo atlikimui. 1960 m. Duglas Makgregoras (Douglas McGregor) publikavo veikalą „Žmogiškoji įmonės pusė“ (The Human Side of Enterprise), kuris nesilaikė Maslou įkvėpto ir jau tradiciniu tapusiu į žmones orientuoto vadovavimo požiūrio. Veikalas tapo bestseleriu. Kai kurie vadovai pradėjo trauktis nuo grynai „transakcinio“ kontrakto su kompanijos darbuotojais, pagal kurį jie gaudavo pinigus mainais už darbą, prie sudėtingo „santykių“ kontrakto, pagal kurį kompanija pasiūlydavo individui specialias poreikių patenkinimo galimybes, tačiau reikalavo ir didesnės grąžos.

Bilas Obrajenas (Bill O'Brien), Hanoverio draudimo kompanijos prezidentas ir vykdomasis direktorius, tai gerai suformulavo interviu, atspausdintame 1990 m.: „Mūsų tradicinės organizacijos yra sukurtos patenkinti pirmuosius tris Maslou poreikių hierarchijos lygius“, sakė jis. „Kadangi dabar tai plačiai prienama visai mūsų industrinei visuomenei, mūsų organizacijos nebegali sukurti unikalių galimybių valdyti žmonių lojalumui ir įsipareigojimams“.

Pasak Duglo Kenriko (Douglas Kenrick) iš Arizonos universiteto (Arizona state University), Maslou hierarchijos patrauklumas gali būti paaiškinamas faktu, kad ji atspindi augimo šabloną, stebimą pas vaikus. „Aš turiu 6 metų amžiaus vaiką ir pastebėjau, kad kai jis buvo kūdikis, jam nerūpėjo viešoji nuomonė“, teigė Kenrikas. „Vaikų darželyje jam jau pradėjo rūpėti susirasti draugų, tačiau jis dar nemanė, kad turi užsitarnauti jų pagarbą. O dabar jis lanko pirmą klasę ir mes galime konstatuoti, kad jam tapo svarbi draugų nuomonė ir statusas, kurį jam priskiria“. Poreikių hierarchijos ilgaamžiškumą, pasak Kenriko, dar gali paaiškinti pati tą hierarchiją simbolizuojanti piramidė, kuri „pagauna sudėtingą idėją ir pavaizduoja ją labai paprastai“.

Maslou teorija turi daug šalininkų šiuolaikinėje Amerikoje, tačiau yra ir daug priešingų pavyzdžių. Ką manote apie išalkusį poetą? Arba asmenį, kuris pasitraukia iš visuomenės, kad taptų atsiskyrėliu? Arba alpinistą, kuris nepaiso savisaugos, siekdamas įkopti į viršūnę? Šiek tiek sudrumsdamas visus reikalus, Maslou sakė, kad kai kuriems žmonėms poreikiai gali atsirasti skirtinga tvarka arba net neegzistuoti iš viso. Dar daugiau, žmonės kartais vienu metu gali jausti skirtingo intensyvumo poreikius iš įvairių lygių.

Yra ir daugiau problemų dėl Maslou teorijos. Mardži Leichman (Margie Lachman), psichologė, dirbanti tame pačiame kaip ir anksčiau Maslow universitete, Brandeis Masačusetse, sutinka, kad jos pirmtakas nepasiūlė jokio empirinio įrodymo savo teorijai. „Jis norėjo sukurti didžią teoriją, pateikti didžias idėjas, ir taip pat norėjo, kad dar kas nors moksliškai patikrintų ir pagrįstų tai“, sako ji. „Tačiau tai niekada pakankamai neišsipildė“. Tačiau, po Maslou mirties 1970, tyrėjai iš tiesų ėmėsi išsamesnių tyrimų, siekdami įvairiais moksliniais metodais geriau įvertinti Poreikių hierarchiją. „Kai imi juos analizuoti, tie penki poreikiai tiesiog nepasirodo“, sako Hodkinson. „Tikroji motyvacijos struktūra neatitinka teorijos. Tai veda prie naujų diskusijų ir ginčų ir galiausiai gimsta naujos teorijos“.

1972 m. Kleitonas Alderferis (Clayton Alderfer) penkias Maslou poreikių grupes sumažino iki trijų ir pavadino jas Egzistavimo (E-Existence), Susietumo (R-Relatedness) ir Augimo (G-Growth). Nors hierarchija čia išlieka, "ERG teorija" laikosi požiūrio, kad žmonėms reikia, kad būtų patenkintos visos sritys. Jei tai neįmanoma, poreikių energija padvigubėja žemesnėje kategorijoje. Pavyzdžiui, jei neįmanoma gauti paaukštinimo, darbuotojas gali daugiau bendrauti su kolegomis ir imti daugiau pasitenkinimo iš socialinio darbo aspekto.

Yra ir sudėtingesnių teorijų. Maslou trikampis buvo nukirstas, apverstas ant galvos ir išskaidytas į diagramas. Hodkinsonas teigia, kad jau buvo išleistas vienas verslo vadovėlis, kuriame visai neminimas Maslou vardas ir net vyksta kampanija, kad jį pašalinti ir iš kitų leidinių. Tvirtų įrodymų nebuvimas užtemdė ir Maslou statusą psichologijoje. Bet svarbiausia, pasak Leichman, žmonės neįžvelgia, kad jis buvo atsakingas už ženklų poslinkį nuo įprasto šios disciplinos objekto. „Jo mąstymas neabejotinai buvo radikalus“, teigia Leichman. Maslou teigė, kad jūsų elgesį lemia ne vien nekontroliuojami pasamoningi troškimai (kaip teigia psichoanalitikai - red. past.). Jūsų elgesio neįtakoja ir vien išorinis atlygis bei pastiprinimas, bet ir vidiniai poreikiai, vidinė motyvacija".

Kitaip, nei ankstesni psichoanalitikai ir bihevioristai (elgesio psichologai), Maslou nelabai kreipė dėmesio į protinius sutrikimus. Užuot domėjęsis, kas su žmonėmis yra ne taip, jis ieškojo kas galėtų jiems tikti. Tai atvėrė duris vėlesnėms kryptims, tokioms kaip humanistinė psichologija ir pozityvioji psichologija, "laimės darbotvarkė" ir pan. Maslou draugas ir vadybos guru Varenas Benis (Warren Bennis) tiki, kad visam Maslou mąstymui būdinga savybė yra įstabus optimizmas dėl žmogaus prigimties ir visuomenės. Jis sako, kad Abe Maslou, žydų berniukas, kuris iš tiesų augo vargingai, išreiškė didžiąją Amerikos svajonę. Visa jo psichologija kreipė dėmesį į galimybes, o ne suvaržymus. Jo metafizika apėmė pokyčių galimybes, žmogaus ir demokratijos suderinamumą.

Publikuota 2013 m. BBC.com

Spausdinti

Trumpai drūtai

Ar populiarioji psichologija serga puikybe?

 

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas. Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo – imdavo įžvelgti begalę savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos „prisivalgiusiu“ žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija paliečia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Skaityti toliau...