Valdžia: trokštama ir pavojinga

 

Daugumai iš mūsų yra lengviau kalbėti apie seksą arba pinigus nei apie valdžią. Esantys valdžioje ją neigia, tie, kurie jos trokšta, stengiasi tai nuslėpti, o tie, kam sekasi siekti valdžios, nesidalina savo paslaptimis, kaip ją įgyti. 

Kas yra valdžia?

Jei A turi valdžią, vadinasi jis turi galią kaip įtakoti B elgesį, kad B veiktų pagal A norus. Šis apibrėžimas apima ir potencialą, kuris nebūtinai turi reikštis akivaizdžiai, kad būtų veiksmingas, ir priklausomus tarpasmeninius santykius. 

Valdžią galima turėti, bet jos nenaudoti. Tai – gebėjimas arba potencialas. Bene svarbiausias valdžios aspektas yra priklausomybės funkcija. Kuo labiau B priklauso nuo A, tuo didesnė A galia tarpasmeniniuose santykiuose. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trys organizacijos kultūros lygiai


ARTEFAKTAI yra dalykai, kuriuos žmogus mato, girdi ir jaučia, kai patenka į naują grupę, kurios kultūros nepažįsta. Artefaktai apima produktus, paslaugas ir net grupės narių elgesį. 

Pavyzdžiui, patekę į didžiulės kompiuterių kompanijos vadovybės būstinę galite pamatyti, kad čia vykdomasis direktorius apsirengęs kasdieniniais, laisvo stiliaus drabužiais, kai konkurentų kompanijos direktorius – brangiu tamsiai mėlynu kostiumu. Šie skirtingi artefaktai liudija dvi visiškai skirtingas organizacijų kultūras. 

Artefaktai esti visur, ir mes daug galime sužinoti, atkreipdami dėmesį į juos. Prisiminkite kai kuriuos artefaktus jūsų mokykloje ar universitete. Ar žmonės ten rengiasi panašiu stiliumi? Ar yra tam tikri kursai ar studijų metodai, kurie vertinami kaip labai svarbūs? Ar dauguma studentų gyvena studentų miestelyje ar šalia jo? Ar dauguma studentų dirba? Ar labai populiari sportinė veikla? Ar čia yra futbolo komanda, o gal krepšinio komanda? Ar moterys ir vyrai lygiai dalyvauja sporto veikloje? Visi šie ir kiti artefaktai dalinai apbūdina jūsų mokyklos kultūrą. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Kaip palengvinti organizacinių pokyčių sukeltas streso pasekmes

 

Situacijos apibūdinimas, problema:

Kompanija sparčiai atsigauna po daugiau nei metus trukusio nuosmukio. Tai turėtų džiuginti, bet darbuotojai – vadovai, vadybininkai, eiliniai darbuotojai, valandininkai ir personalo skyriaus darbuotojai, patiriame didelį spaudimą. Iš mūsų reikalaujama žaibiškai padidinti produkcijos apimtis atnaujinant beveik viską. Šiemet planuojame priimti beveik dvigubai daugiau naujų darbuotojų, nei jų yra šiuo metu. Vadovai įsitempę, tarsi grumtynėse, viršvalandžius dirba net valandininkai, jau nekalbant apie eilinius darbuotojus, nuolat užsibūnančius darbe po darbo valandų ir savaitgaliais. Tai jau tęsiasi mėnesių mėnesiais. 

Tikslas: sumažinti streso lygį

Skaityti toliau

Spausdinti

Psichologiniai tarpusavio sąveikos, malonumo ir nepritekliaus principai rinkodaroje bei reklamoje

 

Nors demografiniai ir statistiniai tyrimai yra labai svarbūs įvertinant rinkas ir vartotojų pirkimo įpročius, bet norint suprasti tai, kas motyvuoja vartotojus, reikia giliau pažvelgti į psichologiją. Dažniausiai versle taikomi psichologiniai principai yra tarpusavio sąveikos (reciprocity), malonumo (pleasure) bei nepritekliaus (scarcity) principai. 

Psichologija daugeliu atvejų yra svarbesnė už statistiką, ypač pradedant verslą. Didelės korporacijos kiekvienais metais išleidžia milijardus (dolerių, eurų) vartotojų elgsenos tyrimams ir rinkodaros strategijų bei reklamos kampanijų kūrimui. Tačiau, jeigu investuodami ir laiką ir pinigus į rinkodaros bei reklamos kampanijas pasuksite netinkama kryptimi, šį turtą tiesiog iššvaistysite. 

Skaityti toliau

Spausdinti

3 priežastys, kodėl nerekomenduoju NLP (neurolingvistinio programavimo)

 
1. NLP moko, kaip pasiekti, bet nemoko, kaip gyventi

 

NLP visą dėmesį kreipia į tikslų pasiekimą. NLP postuluoja amžiną pasiekimų troškulį, kurį jums reikia „gesinti“ savo veikla. Žmogus, naudojantis NLP, pasmerktas spręsti vis naujas ir naujas problemas, besistengdamas NLP metodais keisti save ir aplinkinius. NLP siūlo platų arsenalą nekasdieniškų technikų, turinčių garantuoti tikslų pasiekimą. Tai – savęs motyvavimas, kitų įtikinėjimas, reakcija į prieštaravimus ir kt.

Man tai primena gudrias socialistinės revoliucijos technikas. Revoliucionieriai buvo išradingi, versdami valdžią ir švęsdami pergalę. Tačiau, ką jie realiai pasiekė? Paėmę valdžią jie nei patys nemokėjo laimingai gyventi, nei kitiems laimės atnešė.

Primesti savo valią – toli gražu ne gyvenimo išminties ir harmonijos kriterijus. Tai veikiau prievartos filosofija.

Svarbiau yra išmokti gyventi laimingai, išsiugdyti toleranciją, puoselėti draugystę ir nuoširdžius jausmus kitų atžvilgiu. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti toliau...