Du konservatizmai: kiek Tėvynės liko Tėvynės sąjungoje?

 

Artėjant rinkimams, nors ir tarp jų, neretai kalbama apie populistines ir tradicines ideologines partijas. Bandantis rimtai analizuoti pirmosios kategorijos partijų nuostatas tarsi savaime atsiduria kvailio vietoje, nes nėra jokio atskaitos taško jų nuoseklumui matuoti. Idėjomis, o ne interesais grįstam partijos vertinimui lieka tik vadinamosios tradicinės partijos, tačiau ir apie jas kalbėti, pasirodo, sunku.

Tradicinės partijos

Politinės kairės senbuviai LSDP apskritai nebekelia abejonių dėl to, jog visai nėra kairioji partija. Per dvi kadencijas formuojant Vyriausybę ji niekuo neprisidėjo prie ekonominės lygybės skatinimo, išskyrus absurdiškas viešąsias išmokas (po 50 Lt/mėn. moksleiviams vainikavo viską) švaistant biudžetą krizės akivaizdoje, a.a. Algirdas Brazauskas savo laiku pareiškė, kad socialdemokratija tėra liberalizmas išplėstomis ribomis, o jį pakeitęs Algirdas Butkevičius žurnalistams pripažįsta, kad negalėtų darbo žmonių vardu stoti prieš tokių monopolininkų kaip „Maxima“ interesus. Taigi, kairiosios parlamentinės partijos Lietuvoje nėra ir žiūrint į tai, kaip atbulai vyksta LSDP kadrų kaita, greitu laiku ir neatsiras.

Kitoje politinio spektro pusėje per visą nepriklausomybės laikotarpį tvirčiausiai stovėjo Lietuvos konservatoriai. Gerą dešimtmetį jiems pralaimint sovietinių kolūkių ir gero ūkvedžio AMB vaidmenyje nostalgijai buvo daug kalbama apie politinės dešinės konsolidacijos būtinybę. Kai tai galiausiai įvyko susijungus su krikščionimis demokratais ir tautininkais, naujoji TS-LKD neabejotinai išlošė politinės įtakos prasme.

Tačiau susiliedama su iš pažiūros toliau dešinėje moralinėje dimensijoje esančiomis jėgomis Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai) paradoksaliai suliberalėjo iš vidaus. Šiandieninė partija kaip ištisa visuma vargiai gali vadintis tiek konservatoriais, tiek Tėvynės Sąjunga. Tačiau kaip visumą ją vertinti ir nebūtų adekvatu, todėl verta pažvelgti, pirma, į konservatizmo doktrinos turinį, antra, į jo padėtį TS-LKD.

Skaityti toliau

Spausdinti

J. Ohmanas. Ar būsite vėl Laisvės čempionai?

Jonas OhmanasApibūdinant dabartinę Lietuvą gal būtų galima taip pasakyti: Lietuva – lyg komanda, kuri laimėjo aukso medalį ir tapo čempione. Viskas lyg ir labai gerai, tik, pasibaigus varžyboms, kažkoks komandos administracijos klerkas pabėgo su pinigais... Laimėjimo niekas negali išbraukti iš sąrašų, šlovė liko, bet komanda pasimetusi ir turi vėl iš naujo atrasti save.

Bet, laisvės čempionai Jūs, lietuviai, esate, to niekas negali iš Jūsų atimti. Pats pakankamai iš arti viską mačiau ir man tikrai nereikia daugiau įrodymų. Pasakyti, kad tada jus matyti buvo įspūdinga, – per menka. Kad Jūs norėjote Nepriklausomybės ir tebenorite, man aišku.

Jei pažvelgtume kiek giliau į istoriją, Lietuva turi jau virš šimto metų stažą atkovojant ir išlaikant laisvę, tad kalbu tik apie sąlyginiai modernią šiuolaikinę istoriją. Dabartinė padėtis iš pirmo žvilgsnio man net atrodo kiek ramesnė ir mažiau kelianti rūpesčių. Sakyčiau, net, kad šiandien laisvės ir nepriklausomybės vystymo galimybės gal net ir geresnės negu bet kada.

Skaityti toliau

Spausdinti

Vapsvos efektas

D. TamošaitytėVapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis. Laisvai naudodamosi gyvybinėmis užgrobto organizmo funkcijomis, jos ramiai sau minta kūno viduriais, o kai suauga, per odą išlenda lauk – beje, ne iš eilės per vieną skylę, kaip reikalautų neregėtu svetingumu pasinaudojusiųjų etiketas, o iš karto daugybėje vietų, ir pradeda kokonų vijimo stadiją. Tada leisgyvė „maitintoja“ suskanta elgtis dar keisčiau: ne ropoja šalin pagaliau paėst ar gydytis žaizdas, o gina neapsaugotas lėliukes. Dengia jas savo kūnu, be atilsio mojuoja galva, raitosi. Kai vapsvos pagaliau išsirita, sužalota, visiškai išsekusi ir niekam nebereikalinga, taip ir nevirtusi plaštake kirmis nugaišta.

Entomologai ištyrė: parazitas „praplauna smegenis“ ir pakeičia mąstyseną taip, kad šeimininkas tampa valdomas prieš savo valią ir elgiasi priešingai sveikam protui. Žengia tiesiai į pražūtį ir daugina būsimų žudikų armiją. Sukrečianti gamtos sąmonė pateikia ir daugiau panašaus lygmens fenomenų. Antai parazituojamos skruzdėlės gali pavirsti „uogomis“ tam, kad jas sulestų paukščiai, arba, metusios savo palikuonis mirti badu, rūpinasi apsimetėlio skruzdėlynan sudėtais kiaušinėliais. Išprotėję žiogai tampa savižudžiais – atkakliai ieško kūdros ir „savanoriškai“ skandinasi, nes tik vandeny juos apsėdę kraugeriai gali susiporuoti…

Skaityti toliau

Spausdinti

Bėdų turgus Europos vidury

Nestovėk po medžiu

Tebus šios mano pabiros mintys įvairiomis temomis „nestovėjimo po medžiu“ ženklas, nors laikausi W. Churchillio nuostatos – niekada nestoviu, jei tik galiu sėdėti.

Gegužės 17 dieną vakare norėjau eiti į Sarbievijų paklausyti kai kurių mėgstamų poetų, buvusių VU Filologijos fakulteto auklėtinių, eilėraščių skaitymo, pavadinto „Ant laktos“. Bet sėdėjau „ant televizoriaus“. Tokią alternatyvą pasirenku tada, kai laidų aktualijos esmingai paliečia mane kaip (visuomenės) žmogų. Jei ir būčiau ten nuėjusi, ausyse būtų skambėjęs vienos filologės, nupušusios dėl to, kad kiekvieną kaltę išgyvena kaip savo, eilėraštis: „Ir vienąkart pavasarį tu vėl atjosi, Drąsiau…“

 Vienos iš ta pačia tema visais kanalais rodomų laidų žiūrovams pateiktas klausimas buvo toks: „Ar yra Lietuvoje teisybė?“ Neigiamai į klausimą atsakė daugybę kartų daugiau žmonių nei teigiamai. Panašūs rezultatai buvo daugumoje TV laidų, kelerius metus rodomų „pedofilijos“ bylos tema. Priešingų atsakymų proporcijų nemačiau. Kai kuriose laidose žiūrovai, nepasitikintys oficialiomis bylos įvykių versijomis, viršijo pasitikinčius keliasdešimt kartų. Tai (ir ne tik tai) leido kai kuriems valdžios žmonėms, teisėsaugos atstovams, šiaip inteligentams pavadinti žmones „kedofilais“, diskredituojančiais teisėsaugą ir valstybę. Sudėtingus klausimus stengiuosi paprastinti analogijomis. Vertinant šią bylą priežastys su pasekmėmis buvo painiojamos dažnai. Pavyzdžiui, kai gerai šeimininkei iškepu pyragą, o ji pasako, kad pyragas negražus, neskanus ir ji jo nevalgys, nemanau, kad ji mane diskredituoja. Galvoju, ką šitaip stengdamasi dėl bendro vakarėlio padariau ne taip… Jau girdžiu, kaip koks paraidinis „nemikelėnas“ kaltina mane teisinio nihilizmo sklaida.

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Kaip internetas keičia žmogiškųjų išteklių valdymo struktūrą


Personalo valdymo portalų ir technologijų, leidžiančių pačiam atlikti įvairias funkcijas, atsiradimas sukuria naujas personalo valdymo funkcijos galimybes. Naudojantis šiais sprendimais, organizacijos gali keisti žmogiškųjų išteklių struktūrą ir vaidmenis, kad suteiktų daugiau pagalbos verslo vadybai, sumažintų savo paslaugų kaštus ir sukurtų naujas patrauklias paslaugas savo klientams.

Portalai ir internetas

Šiuolaikinės žmogiškųjų išteklių portalų technologijos, siūlančios lengvą naršymą bei naudojimo tipą “užeik su pele ir paspausk”, teikiančios teksto informaciją, duomenų bazes bei vaizdo rinkmenas, keičia ir patį kompanijos žmogiškųjų išteklių valdymą. Šios technologijos - tai nauji būdai, kuriais įrašoma esminė informacija apie žmones, tvarkoma, saugoma, paimama bei pasidalinama su kitais, kuriems šios informacijos reikia.

Vadybininkai ir darbuotojai gali tiesiogiai prieiti prie šios informacijos ir priimti nedelsiamus sprendimus apie įdarbinimą, plėtrą ir atlyginimus, apsieidami be žmogiškųjų išteklių įsikišimo ir atgyvenusio popierinio informacijos apdorojimo proceso.

Skaityti toliau...