Ką slepia moterų rankinės

 

Damų rankinės slepia paslaptis, taip pat ir tokias, kurios susijusios su visuomenine moters padėtimi. Jau kuris laikas rankinės - kaip ir kiti vartojimo objektai - darosi vis didesnės. „Ką tai reiškia?“ - savo esė „Mažoji moterų rankinių fenomenologija“ klausia vokiečių publicistė dr. Andrea Roeding. Šis puikus tekstas paskelbtas šveicarų dienraštyje „Neue Zurche Zeitung“.

Štai sėdi ji ant pievelės, nuogas kojas parietusi į dešinę, ir žvelgia stebėtojui tiesiai į akis - su baimės, lūkesčių ir agresijos išraiška vienu metu. Lūpos truputį pravertos, ilgi plaukai sušukuoti į dešinę. Kaire ranka pasirėmusi už nugaros, tarytum loštųsi atgal. Dešine ranka, sugniaužta į kumštį, tvirtai laiko prispaudusi prie savęs dvi baltas rankenas. Pusiau ant žolės, pusiau ant kelių guli didelė keturkampė lygios odos rankinė. Galbūt švelniai tvirta dama kitą akimirką kam nors užvoš per galvą šiuo masyviu odiniu maišu, gal atsiguls ant nugaros. Nesvarbu, kas nutiks, savo rankinės ji tikrai nepaleis iš rankų.

Skaityti toliau

Spausdinti

Dėl ko apgailestaujama prieš mirtį

 

B. Ware savo knygoje rašo apie mirštančių žmonių fenomenaliai skaidrų žvilgsnį į savo gyvenimą ir kaip mes galime šio to pasimokyti iš jų išminties, kad savo mirties valandą turėtume mažiau nuoskaudų dėl to, ko nepadarėme šiame gyvenime.

ApgailestavimasAustralijos seselė Bronnie Ware, kuri suteikdavo lengvinantį gydymą mirštantiems pacientams, keletą metų fiksavo, ko prieš mirtį labiausiai gailisi žmonės, rašo www.alfa.lt. Savo pastebėjimus ji iš pradžių aprašė įraše tinklaraštyje, bet po didžiulio susidomėjimo nusprendė išleisti knygą „Penki dalykai, kurių mirštantys gailisi labiausiai“.

B. Ware savo knygoje rašo apie mirštančių žmonių fenomenaliai skaidrų žvilgsnį į savo gyvenimą ir kaip mes galime šio to pasimokyti iš jų išminties, kad savo mirties valandą turėtume mažiau nuoskaudų dėl to, ko nepadarėme šiame gyvenime.

Skaityti toliau

Spausdinti

BBC žurnalistas: mokslas nieko neįrodo

 

Pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį skaitydamas straipsnį, yra autoriaus teiginys „Mokslas įrodė...“ arba „Mokslininkai įrodė...“ - pagal tai aš sprendžiu, kad autorius nieko nesupranta apie tai, ką rašo“, - aiškino Toby Murcottas.

MokslasNeseniai Vilniuje viešėjo biochemikas, žurnalistas, mokslo žurnalistikos dėstytojas Londono City universitete ir aistringas grybautojas Toby Murcottas. „Transparency International“ surengė spaudos pusryčius, per kuriuos britas su Lietuvos žurnalistais dalinosi savo mintimis apie tai, kokia turi būti mokslo žurnalistika ir kokių atsargumo priemonių žurnalistui reikia imtis nenorint pakliūti į mokslo srityje interesų turinčių įmonių pinkles.

Pirmas dalykas, kurį pabrėžė britas, yra tai, jog mokslas nieko neįrodo: „Žmonės dažnai mano, jog mokslas gali padaryti ką nors, ko mokslas negali. Jie mano, jog mokslas gali įrodyti, kad kažkas nėra tiesa – ir tai nėra tiesa. Tiesą sakant, mokslas nieko neįrodo. Mokslas užduoda gerus klausimus, renka duomenis, analizuoja duomenis, juos apsvarsto, sugalvoja idėją, iškelia hipotezę, patikrina hipotezę, atlieka kitą eksperimentą, kuriuo paneigia hipotezę. Bet iš tiesų mokslas nieko neįrodo. Todėl pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį skaitydamas straipsnį, yra autoriaus teiginys „Mokslas įrodė...“ arba „Mokslininkai įrodė...“ - pagal tai aš sprendžiu, kad autorius nieko nesupranta apie tai, ką rašo“, - aiškino žurnalistas.

Skaityti toliau

Spausdinti

Geriausias projektas po nepriklausomybės paskelbimo

 

Atkaklių žiniasklaidos pstangų dėka jau buvau bepatikinti, kad Lietuvoje nyksta šviesių ir dorų žmonių rūšis, tačiau vieną dieną apstulbau pamačiusi, kiek dar daug jų yra. It burtų lazdele pamojus, jie susirinko vienoje vietoje – gražūs, linksmi, tvarkingi, madingi, originalūs, ramūs, išmintingi, šeimos, porelės, draugai, vienišiai, našliai, vaikai, senjorai, mokytojai, gydytojai, menininkai, sportininkai, neįgalieji, našlaičiai ir šiaip jautrios sielos žmonės. Jie susirinko, nes juos pašaukė magiška Lietuvos ištakas menanti šventos vietos trauka. Susirinko, nes žinojo ką veikti be alaus, kebabų ir televizoriaus.

Bernardinų sodas - vieta būti čia ir dabar. Vaikščioti vingiuotais takeliais, stebėti augaliukus, medituoti, pasitikti saulėtekį ar saulėlydį, patogiai įsitaisius ant vieno iš daugelio suolelių, pavedžioti šunį, susitikti su draugais pokalbiui ar šachmatų partijai, o gal paklausyti šniokčiančios Vilnelės ar čiurlenančio fontano. 

Čia susirenka tokie gražūs ir šviesūs žmonės, kad norisi specialiai ateiti ir žiūrėti į juos. Smalsumas, pasigėrėjimas ir pasididžiavimas apima stebint, neperdėsiu, tautos žiedą. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Profesorius R.Kazlauskas: Lietuvos draustiniai yra „popieriniai“, dėl skalūnų gavybos gali nukentėti tūkstančiai

 

Didžiąją dalį savo gyvenimo gamtos mokslams paskyręs prof. Ričardas Kazlauskas atvirai prabyla apie Lietuvos aplinkosaugos bėdas. Anot jo, sparčiai nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys saugiai jaustis negali net  valstybės saugomose teritorijose. Mokslininko manymu, Lietuvos draustiniai yra „popieriniai“ - dėl mažo jų finansavimo sunku apsaugoti nykstančias rūšis.

Taip pat R. Kazlauskas sako esantis skalūnų dujų priešininkas. Profesoriaus nuomone, jų gavyba vietiniams gyventojams gali kelti rimtą pavojų. „Mums siūlo į JAV važiuoti ir pažiūrėti, kaip išgaunami skalūnai. Ten yra mažai apgyvendinti rajonai. Jeigu ten žala ir būtų, žmogus nelabai jaustų, o Lietuva tankiai gyvenama. Ištisiems rajonams gali būti padaryta nepataisoma žala. Jeigu bus užteršti gruntiniai vandenys, kentės ne šimtai, o tūkstančiai. Aš nusistatęs prieš skalūnus“, - teigia mokslininkas.

- Esate įvairiapusiškas gamtininkas. Vis dėlto, kuri gamtos mokslų šaka jums pati įdomiausia?

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Neskelbta archyvinė medžiaga: karjeros vertybių tyrimas

ĮŽANGA

 

Konkurencijos dėl talentų ugnį nuolat kursto atkakli konkurencija dėl rinkų ir geresnių verslo rezultatų. Kompanijoms pagrįstai kyla klausimas, ar jos duoda geriausiems darbuotojams tai, ko šie labiausiai tikisi.

Tarptautinių tyrimų duomenimis 73 % jaunų profesionalų neseniai svarstė  kitą darbo pasiūlymą ir net 40 % iš jų  planuoja palikti savo kompaniją per 2 artimiausius metus. Šių žmonių karjeros vizija – spartus žengimas karjeros laiptais, didesnės finansinės galimybės ir asmeninis augimas.

Klientų išlaikymas, geriausių darbuotojų išlaikymas ir galutiniai verslo rezultatai yra labiausiai susiję dalykai. Net nedideli pokyčiai šiose srityse gręsia dideliais nuostoliais arba gali duoti daug naudos.

Reikia iš naujo suprasti, ką šiuolaikiniam geriausiam darbuotojui (high flyer, high perfomer) reškia darbas, karjera ir buvimas organizacijos nariu.

Pasak Career Innovation Research Group, kompanijos, norėdamos išlaikyti esamus ir būsimuosius savo lyderius, turi sukurti jiems patrauklią organizacijos kultūrą bei su jais sudaryti ugdymo sutartį (Developement Contract). Be to, reikia pereiti prie skirtingų požiūrių bei metodų taikymo skirtingoms darbuotojų grupėms (Diversity Management).

Kompanijos, atsisakiusios tradicinio balanso, grindžiamo unifikuotu požiūriu į visus ir viską, sukurs reikiamą lankstumą naujos rūšies stabilumui, kuris remiasi ne saugios darbo vietos principu, bet pasirinkimo įvairove, stipriais tarpusavio ryšais ir bendromis vertybėmis.

 

Skaityti toliau...