Kas yra bitkoinai  

Terminas „Bitcoin“ kilęs iš dviejų anglų kalbos žodžių („Bit“ – bitas, informacijos vienetas  ir  „Coin“ – moneta). Tai nauja, eksperimentinė elektroninė virtuali valiuta, XXI amžiaus pinigai. Bitkoinai atsirado daugiau nei prieš ketverius metus, ir jais galima atsiskaityti už prekes bei paslaugas. Sistema suteikė galimybę vartotojams išlikti visiškai anonimiškiems, nes pirkimas ir bitkoino vartojimas vyksta anonimiškai ir tiesiogiai tarp dviejų vartotojų panašiai kaip lygiarangio ryšio (peer-to-peer) tarp dviejų įrenginių atveju, kai tarp įrenginių nėra pavaldumo santykio. Analogiškai veikia torrent tinklas. Toks tinklas neturi centrinio serverio ir jokio kito centralizuoto valdymo, jį įtakoti ir keisti gali išimtinai tik patys šio tinklo dalyviai, jo vartotojai. Tai atviro kodo programa, jos veikimo algoritmas yra viešas, visiems prieinamas, ir visi sugebantys gali jį visaip tobulinti.

Cloe Madanes – pasaulinio pripažinimo sulaukusi novatorė bei šeimos ir greitosios terapijos mokytoja, viena iš strateginio požiūrio į šeimos terapiją pradininkių. Ji yra parašiusi 7 knygas, tapusias šios srities klasika: „Strateginė šeimos terapija“, „Už vienpusio veidrodžio“, „Seksas, meilė ir smurtas“, „Paslaptingoji pinigų svarba“, „Vyrų smurtas“, „Psichiatras kaip humanistas, socialinis aktyvistas bei sistematiškas mąstytojas“, „Santykių proveržis“.

Daugelis mūsų teigia, kad nori būti laimingi: turėti prasmingą gyvenimą, juo mėgautis, jausti pilnatvę bei dalintis meile ir draugyste su kitais žmonėmis ir galbūt kitomis rūšimis – šunimis, katėmis, paukščiais ar dar kuo nors.

Tačiau kaip bebūtų keista, kai kurie elgiasi taip, lyg norėtų nuolat savęs gailėtis – jiems puikiai sekasi į gyvenimą įsileisti kančią, net jei jie iš to negauna jokios akivaizdžios naudos, nes savęs gailėjimasis nepadeda jiems susirasti mylimųjų ir draugų, geresnės darbo vietos, uždirbti daugiau pinigų ar įdomiau praleisti atostogas.

Kam jie tai daro? Padariau išvadą, kad kančia – tai meno forma, o pasitenkinimas, kurį, atrodo, jame randa žmonės, atspindi kūrybines pastangas, kurių reikia kančiai išgyventi. Kitaip tariant, kai gyvenimo sąlygos yra stabilios, taikios bei palankios, nevyksta pilietiniai karai, nebadaujama, nesiautėja epidemijos, nėra susierzinimą keliančio skurdo, savęs gailėjimasis tampa amatu, reikalaujančiu vaizduotės, vizijos bei išmonės.

Vis dažniau girdime apie Rusijos „minkštosios galios” didinimą ir šimtus milijonų naftos dolerių, skiriamų kultūrinei ekspansijai į kaimynines šalis.

Tai jums ne brutalūs dujininkų grasinimai didinti kainas ar mūsų verslo diskriminavimas Rusijos rinkoje. Dabar Rusija ateina taikiai, ištiesta ranka, su gėlių puokštėmis, dainomis ir šokiais, koncertų bei festivalių programomis.

„O kas čia blogo?”- klausia ne tik Maskvoje ar Leningrade mokslus baigę ir supuvusiuose Vakaruose rusiško dvasingumo pasigendantys senosios kartos inteligentai. Jauniems žmonėms dar sunkiau suprasti, kuo autoritarinės Rusijos kultūros eksportas skiriasi nuo britiško, prancūziško ar vokiško.

Šviežiausias pavyzdys iš besidžiaugiančio rusakalbių poilsiautojų srauto didėjimu Druskininkų kurorto - aną savaitę Jaunimo užimtumo centre surengtas Tarptautinis vaikų kūrybos festivalis „Pasaulis aplink mus“ ir jo metu vykęs Lietuvos ir Rusijos mados teatrų konkursas „Pabaltijo žvaigždė“. Ne Baltijos šalių - Pabaltijo. Gal dar prisimenate, Sovietų Sąjungoje mus taip ir vadindavo - „Pribaltika”.

Daugiau nei dešimtmetį kartu su prof. R. Lazutka ir keletu kitų ekonomistų bei politikų kariaujame nelygų karą su gausia ir gerai ginkluota, o tiksliau – stipriai piniguota privačių pensijų fondų interesų gynėjų, lobistų kohorta.

Prieš mus laisvos rinkos (iš tiesų- monopolinės ekonomikos) „ekspertai“, komercinių bankų bei kai kurie žiniasklaidos atstovai.

Jų fronto liniją legitimizuoja, politiškai apiformina vos ne po visas pagrindines partijas išsibarstę idėjiniai liberalai – partiniai veikėjai, nesusivokiantys, kad ekonomika ir rinka nėra tas pats, bandantys įtikinti, kad valstybė yra blogis ir kad nėra tokio daikto kaip viešasis interesas arba, kad jis tėra privačių interesų suma, kad privačių interesų lygmenyje galima išspręsti mažne visas, taip pat ir makroekonomines, problemas.

Anoje pusėje yra trys galios šaltiniai – pinigai, informacinė (tiksliau- dezinformacinė) jėga ir politinė valdžia. Ten nesismulkinama dėl milijono kito, ten nėra skrupulų, kai vietoje faktų ir argumentų imama vadovautis išmįslais, kai mūsų pusė išvadinama homo sovieticus ar ekonomikos neišmanančiais. Arba kai Sodrą imama vadinti finansine piramide.