Apie sadistišką žmonių meilę gyvūnams


Žmonės dažnai sako, kad myli gyvūnus. Paprastai ne visus, bet kažkuriuos tai tikrai. Nes jie gražūs, mieli, sąmoningi, atsidavę. Jie greiti, stiprūs, gudrūs, paslaptingi... Mus žavinčias gyvūnų savybes galima vardinti ilgai. Evoliucijos bendražygiai visais laikais keldavo žmogui nuostabą. Dabar, kai gyvename betoninėse dėžutėse ir daugelį gyvūnų (net Lietuvos) „pažįstame“ tik iš filmų arba nuotraukų, situacija tapo itin paradoksali. Kuo mažiau sąlyčio su gyvąja gamta turime, tuo keistesniais būdais jo siekiame.

Gyvūnai įkvepia, ramina ir žavi 

Cirkai, zoologijos sodai ir parkai, delfinariumai, augintiniai... Kalnai mielų pliušinių gyvūnėlių vaikų kambariuose. Įkvepiančios iliustracijos mažųjų knygose, kurios knibždėte knibžda paslaptingos gyvasties. 

Šie pavyzdžiai atspindi žmogaus troškimą (nebūtinai sąmoningą) bendrauti su kitomis gyvomis būtybėmis. Gaila, tačiau šį ilgesį dažniausiai malšina apsukrūs pramogų verslo atstovai. Jie žino, kas ir kodėl traukia žmones, o ypač vaikus. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Kodėl verta suplanuoti darbuotojo adaptaciją

 

AdaptacijaPortalo „Verslas naujai“ žurnalistė Agnietė Vilkišienė kalbėjo su portalo www.personalas.net autore, personalo vadybos specialiste, Ina Savickiene darbuotojų adaptacijos tema. Žemiau pateikiame pokalbio santrauką.

 

A.V. Kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos užtikrinti sklandų naujo darbuotojo įsiliejimą į kolektyvą?

I.S. Įmonės paprastai negalvoja apie "sklandų įsiliejimą", po kurio darbuotojas pradės dirbti. Jos dažniausiai apsidžiaugia radę neblogą kandidatą ir tikisi, kad darbuotojas IŠ KARTO pradės dirbti - išklausęs svarbiausias instrukcijas stos į išėjusiojo vietą ir atliks darbą bei užduotis, su kuriomis jį supažindino priimant į darbą. Deja, elementarūs ir natūralūs lūkesčiai dažnai pasirodo utopija.  Darbuotojas jau pirmą mėnesį ima stebinti savo atsainiu požiūriu į darbą, neslepiamu išsisukinėjimu nuo sunkesnių pareigų, tiesiog nesidomėjimu įmonės reikalais. Atrodo, tarsi darbuotojas gyvena mintimis apie šviesią ateitį, bet bodisi paprastu darbu, nepajėgia užmegzti gilesnio ryšio su kolektyvu, nejaučia atsakomybės klientams.

Darbuotojų kaitos ir pasitikėjimo deficito išvargintos įmonės vėliau pačios pradeda didinti psichologinę distanciją su eiliniu naujoku. Kuo daugiau darbuotojų pasikeičia, tuo šalčiau ir įtariau jie sutinkami. Manoma, jei jie nori dirbti, tegul stengiasi, įrodo. Tačiau tokia save tausojanti strategija galiausiai tik padidina krūvį. Formalūs ir paviršutiniški santykiai neišvengiamai nutrūksta. Vėl tenka įsukti į kandidatų paieškos, atrankos, įdarbinimo ratą.

Skaityti daugiau...