ĮKVĖPIMO ŠALTINIAI

Konsultacijos

Personalo brokerių centras teikia konsultacijas bei paslaugas personalo valdymo, vadovavimo, karjeros klausimais.

Kontaktai::

+370 698 48200

zerologinpanda @ gmail.com

Autorius: zerologinpanda. Kategorija: PBC paslaugos

Spausdinti

< Ankstesnis

Šiandien rekomenduojame

Trys Jono Pauliaus II atpažinti šių laikų iššūkiai

Tekstas parengtas pagal George‘o Weigelio kalbą Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą dvidešimtmečiui paminėti 2013 m. rugsėjo 4 d.

Man didelis malonumas atvykti į jūsų šalį ir pasidalinti kai kuriomis mintimis, susijusiomis su Jono Pauliaus II vizitu į Lietuvą, ir ką tai reiškia Lietuvai, Europai bei visam pasauliui XXI amžiuje. Yra nemažai šiam popiežiui būdingų dalykų, tačiau, matyt, pats svarbiausias, kalbant apie šią iškilią asmenybę, yra tas, kad jis niekada negyveno brandžioje demokratijoje, tačiau prisidėjo sprendžiant daugelį iššūkių, kurie atvedė mus į XXI amžių. Jums, švenčiant dvidešimtąsias Jono Pauliaus II pastoralinės kelionės į Lietuvą metines, norėčiau priminti du jo svarbius dokumentus.

Pirmasis šių dokumentų yra 1991 metų enciklika „Centesimus Annus“ („Šimtieji metai“). Šiame nepaprastai svarbiame dokumente Jonas Paulius II aprašo laisvą ateities visuomenę, kuri bus sudaryta iš demokratinės politinės bendruomenės, laisvos ekonomikos ir atitinkamos viešosios moralinės kultūros. „Centesimus Annus“ pabrėžiama kultūros pirmenybė. Ten rašoma, kad reikalinga tam tikra žmonių kategorija, pripažįstanti atitinkamas vertybes. Pabrėžiama, jog šie žmonės turi dirbti išvien, kad prisidėtų prie žmonių gerovės ir solidarumo plėtros. Popiežius mums teigia, jog svarbu, kad vyriausybės bei ekonominės struktūros veiktų gerai, būtų tinkamai organizuotos, tačiau institucijos neveikia pačios savaime, reikalingi žmonės, kurie vadovaujasi tam tikromis vertybėmis.

Skaityti toliau...

Dabar svetainėje: 48 svečiai.

Dažniausiai skaityti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

Juozas Lakis Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina?

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą?

Skaityti toliau...