Naujos kartos mokymosi principai

  

Mokymosi principai yra kondensuoti teoriniai ir kartu praktiški teiginiai, apibendrinantys dešimtmečius trukusius mokymosi tyrimus.

Mokymosi principai yra įrankis, sukurtas Institute for Learning padėti švietėjams analizuoti savo mokymo kokybę, taip pat mokymosi galimybes.

Nors kiekvienas principas yra išreiškiamas kaip nepriklausoma idėja, visi mokymosi principai yra susiję tarpusavyje ir vienas nuo kito priklausomi . Yra dviejų tipų mokymosi principai. Vieni labiau susiję su darbu klasėje, kiti - su sistemine organizacija. 

I. Atsakingo pokalbio (*Accountable Talk®) praktika

Kalbėti su kitais apie idėjas ir darbus yra mokymosi esmė. Tačiau ne visi pokalbiai padeda mokymuisi; sakydami Atsakingas pokalbis turime galvoje tik tokį aptarimą, kuris palaiko, stiprina mokymąsi. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Ar gali maratono treniruočių principai būti naudingi organizacijoms


Treniruotis ne pilna jėga, gerai ilsėtis ir registruoti mokymosi eigos duomenis - maratono bėgikų mokymosi paslaptys. Tačiau, regis, šie principai yra universalūs ir gali būti pritaikomi skirtingose srityse, tokiose kaip matematika, piešimas arba vadyba.  Žemiau pateikiame interviu su Takehiro Tagawa iš Sporto mokslo instituto. ASICS sporto mokslo institutas sukūrė keletą programų, skirtų naujokams ir profesionalams pakilti į naujas aukštumas. Takehiro Tagawa iš Sporto mokslo instituto yra atsakingas už mokslinį programų pagrindimą. Jis pasakoja apie keletą neakivaizdžių veiksnių, sąlygojančių mokymo programų sėkmę.

Bėgimo menas

1 . Anaerobinis slenkstis* : optimalaus greičio skaičiavimas

Skaityti toliau

Spausdinti

Patrauklios programėlės skinasi kelią kaip mokymo priemonės


Sunku šiais laikais rasti žmogų, kuris nesinaudotų mobiliuoju telefonu, nežinotų, kas yra faksas, GPS arba internetas. O juo labiau, jeigu tai jaunas žmogus – studentas, moksleivis, paauglys ir netgi pradinukas. Visi, kas bent kartą rankose laikė „iPhone“ arba kito prekės ženklo analogą su „Android“ operacine sistema, puikiai žino, kas yra „apsas“ arba lietuviškai – programėlė, kurią atsisiuntus į savo mobilųjį gali patogiai rasti informaciją, susisiekti, užduoti klausimus ir gauti atsakymus, sužinoti įstaigų darbo laiką, restorano meniu, rasti adresus, klausytis muzikos arba žiūrėti video, kuriuos tau siūlo draugai arba norinčios padidinti savo prekių pardavimus komercinės įmonės. 

Pasirodo, sukūrus naujam gaminiui specialiai mobiliesiems įrenginiams skirtą programėlę naujiena bemat susidomi šimtai tūkstančių vartotojų. Todėl, kad mobiliuosiuose įrenginiuose kur kas patogiau naudotis specialiomis programėlėmis nei naršyti internete kaip kompiuteryje. Tiesiog šia kryptimi juda visa šiuolaikinė technologija. Programėlių poreikis nemažėja dar ir dėl to, kad įvairių operacinių sistemų konkurencija verčia atskirai kurti kiekvienai sistemai jos aplinkoje veikiančią programėlę.

Skaityti toliau

Spausdinti

E-mokymas keičia mokymo sampratą ir modelį

 

Interneto amžiuje mokytojas nebėra žinių monopolistas. Principas „taip yra, nes aš taip sakau“ nebeįtikina jaunosios kartos mokinių. Savo technikos priemonėmis ir įgūdžiais jie lenkia mokytojus ir patys  gali rasti bet kokią mokymosi informaciją, įskaitant ir prieštaraujančią mokytojo išsakytoms idėjoms. Tad mokytojui siūlomas gido, fascilitatoriaus vaidmuo. Jis turi ne kimšti žinias, bet mokėti patarti kaip rasti informaciją, kaip vertinti jos patikimumą, kaip ja pasinaudoti. 

E-mokymas pirmiausia asocijuojasi su tam tikrų techninių mokymo priemonių ir interneto technologijų naudojimu mokyme. Tačiau didžiausias nesusipratimas kai manoma, kad šis mokymas - tai vien būdas mokymo medžiagą gauti prisijungus internete.

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Ar populiarioji psichologija serga puikybe?

 

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas. Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo – imdavo įžvelgti begalę savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos „prisivalgiusiu“ žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija paliečia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Skaityti toliau...