Ar sėkmės filosofija tokia jau nekalta?

 

Sėkmės filosofija atrodo labai patraukliai. Įgyvendink svajones, siek karjeros, „užkalk“ pinigų, būk geriausias – moko populiarioji ideologija. Kas gi čia bloga? 

Kažkas negerai prasideda tada, kai sėkmė viertybių hierarchijoje atsiduria aukščiausioje vietoje su teise paminti žemesnes vertybes. Tuomet dėl vadinamosios sėkmės leidžiame paminti savo ir kitų teises, toleruojame prievartą. Darome tai dažniausiai nesąmoningai, užvaldyti „aukštesnių tikslų“. Mes netgi nebepastebime, kad tam tikri  žodžiai, tonas ar grasinimai yra psichologinė prievarta ir todėl naudojame šį ginklą prieš kitus arba patys nuolankiai tokią prievartą priimam.  

Prievarta suklesti tada, kai sėkmės troškimas tampa pagrindiniu gyvenimo motyvu. Sėkmė turi padėti įrodyti, kad esame verti meilės ir pagarbos. Kol neįrodėme – esame niekas, nebent patyčių objektas. Lygiai kaip ir kiti, dar netapę „verslininkais“, „bosais“, „aukštais valdininkais“ ar tiesiog bedarbiai. Tokioje sampratoje vargiai rasime pagarbą ir meilę žmogui vien todėl, kad jis yra žmogus, be jokių kitų nuopelnų. 

Psichiatras Dr. Dainius Pūras teigia (delfi.lt), kad „Mūsų visuomenėje dar daug nepakantumo kitokiems. Jei žmogus ir visuomenė nemyli savęs, tai pasireiškia priešiškumu kitiems, atpirkimo ožių paieška… Lietuvoje visiškai nežinoma, kas yra žmogaus orumas, ir dėl to kyla nemažai pažeidimų: teisės į privatų gyvenimą, teisės į teisingą teismą, teisės į saviraiškos laisvę, klesti diskriminacija.“ Vieno skaitytojo paprašytas įvertinti Lietuvos visuomenę iš psichiatro bei žmogaus teisių eksperto pozicijų bei parašyti jai diagnozę, D. Pūras tiesiai šviesiai nurodė: „Potrauminio streso sindromas ir menkavertiškumo kompleksas.“ 

Teiginius patvirtina tyrimai: 

Vilniečiai darbe dažnai kenčia dėl psichologinio smurto (lrt.lt): 

Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vilniečiai darbo vietose dažnai patiria psichologinį smurtą. Tyrimo metu nustatyta, kad 46 proc. apklaustų moterų ir 43 proc. vyrų darbe patiria vieną ar daugiau psichologinio smurto apraiškų, teigiama Higienos instituto pranešime. 

Dažniausiai pasireiškianti psichologinio smurto forma yra žeminimas (33 proc. moterų ir 28 proc. vyrų).  

73 proc. priekabiavimą patyrusių vyrų ir 38 proc. moterų teigė, kad dažniausiai darbe priekabiaujama dėl kitos nuomonės ir įsitikinimų. Taip pat nustatyta, kad seksualinį priekabiavimą darbe patiria tik moterys ir tai sudaro 28 proc. priekabiavimą patyrusių moterų. Tačiau vyrams dažniau grasinama (17 proc.) palyginti su moterimis (15 proc.).

„Dažniausiai moterims grasino ir priekabiavo klientai, pacientai, gyventojai ir kiti įstaigoje nedirbantys asmenys. O vyrai teigė, kad dažniausiai grasino ir priekabiavo vadovai“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė dr. B. Pajarskienė.

Tyrimas taip pat parodė, kad teisingumo darbe nebuvimas, konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe ir netinkamas vadovavimo stilius didina psichologinio smurto darbo vietose riziką. Dėl šių priežasčių tikimybė patirti darbe psichologinį smurtą padidėja iki 4 kartų, o dėl didelio darbo krūvio – iki 3 kartų. 

„Apmaudu, kad Lietuvoje smurto darbo vietose valdymui iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio, nors teisės aktas „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai“ jau nuo 2005 metų įpareigojo darbdavius įvertinti smurto keliamą riziką darbuotojų sveikatai ir imtis veiksmų šiai rizikai mažinti ir šalinti“. 

Viešumon iškilęs fotografo P. Normanto ir Vilniaus mero V. Navicko konfliktas dėl Rytų Azijos menų centro steigimo vaizdžiai iliustruoja oficialiuose ir neoficialiuose santykiuose kerojantį pažeminimą bei nepagarbą. Nesigilinant į klausimą, reikia ar nereikia centro, yra lėšų ar nėra, verta pažvelgti į oficialaus pareigūno – mero elgesį su piliečiu Normantu. 

Nesvarbu, kad Normantas yra žinomas žmogus, garsinantis Lietuvą, nesvarbu, kad jis turi vertingą Rytų meno kolekciją, kurią nori viešai eksponuoti Lietuvos žmonėms, nesvarbu, kad savivaldybė jau davusi pažadus padėti įsteigti Rytų Azijos menų centrą Malūnų gatvėje ir nesvarbu, kad Normantas pats sutinka du metus finansuoti centro išlaikymą. Svarbu tai, kokiu tonu ir kokiais metodais meras kalba su žmogumi, kad jis pats suprastų esąs šiukšlė ir psitrauktų iš kelio (netrukdytų pelningesniems projektams). 

Citatos iš Delfi.lt: 

„Menininkas tvirtino su meru susitikęs vienintelį kartą - šių metų liepos 29-ąją, tačiau V.Navickas, anot jo, tuomet įsikarščiavo ir iš susitikimo išėjo. Susitikime dalyvavo ir vicemeras liberalcentristas Gintautas Babravičius. Mero įsiūtį esą lėmė keliautojo klausimas, kodėl meras nevykdo Vilniaus savivaldybės tarybos nutarimo steigti viešąją įstaigą Malūnų gatvėje, kurios dalininkas būtų P.Normantas.

„Jis pašoko, paaiškino, kad pokalbis baigtas. Tokį įsiutusį žmogų aš gal esu matęs mirtinoje situacijoje, pavojaus akivaizdoje. Jis dar pridėjo, nežinau kodėl, kad „merą apgavo“. Paklausiau: „jus?“, atsakė "Taip, mane. Į klausimą kas jį apgavo, yra liudininkas ir vicemeras G.Babravičius, neatsakė“, - pasakojo P.Normantas.

Vėliau fotografas sako buvęs per savivaldybės atstovus pakviestas pas V.Navicką lapkričio 25-ąją, tačiau tuomet meras jo nepriėmė, nors matė, kad P.Normantas laukė priimamajame. „Motyvacija buvo viena: kad meras nieko nežino apie priėmimą ir kad prieš savaitę, kai mane kvietė, pasikeitė sekretorės. Aš buvau priimamajame, sakiau merui „labas“, į tą mano „labas“ nebuvo atsakyta. Kai norėjau užeiti pas merą pakalbėti apie centro atidarymo būsimas galimybes, nebuvau įleistas“, - teigė keliautojas.

Jis sakė dėl šio incidento įsižeidęs, pasijutęs lyg „kojašluostis, į kurį meras nusivalė kojas“. 

Skirtumas tarp Normanto ir eilinio piliečio yra tas, kad Normantas įsižeidė. Jis sureagavo į pažeminimą ir klausimą iškėlė į viešumą. Jis nesigėdijo, kad su juo nesiskaito. Nesiskaitymo priežastis – ne Normanto menkavertiškumas, o mero nekultūringumas, bailumas ir smurtinė sąmonė. „Tai buvo provokacija - gyvenime nebuvo tokio atvejo. Mane priima Nepalo, Tailando karaliai, garsinu Lietuvos vardą jau 20 metų visų Rytų Azijos valstybių meno centruose. Šito buvo man per daug. Gal meras vis dėlto galėtų viešai manęs atsiprašyti už šitą įžeidimą?“ 

Temai reikia pabaigos. Ne taip lengva netinkamą elgesį suvokti kaip smurtą. Smurto suvokimas kelia pavojų sėkmės filosofijai. Negi kažkas negerai? Nejaugi su manimi? Tačiau nesuvokiant smurto (savyje ir kituose) mes nesuvokiame realybės. Nesuvokiant realybės, negalime pasiekti sėkmės. 

Taigi, nematyti smurto - kvaila, toleruoti jį - pragaištinga. Jei smurto (prievartos, patyčių, orumo žeminimo, ignoravimo ir t.t.) mažinimas taptų mūsų sėkmės filosofijos dalimi, tai būtų pati laimingiausia šios pasakos pabaiga.

Spausdinti

Trumpai drūtai

OrangeHRM - naudinga žmogiškųjų išteklių informacinė sistema smulkioms ir vidutinėms įmonėms

 

2008 m. vasario mėn. „OrangeHRM“" paskelbė, kad prabėgus 2 metams, kai didžiausiame atvirojo kodo plėtros portale SourceForge.net visuomenei buvo pristatyta pirmoji atvirojo kodo žmogiškųjų išteklių informacinė sistema, jos vartotojų skaičius pasiekė 100 000. Sistema gerai vertinama už efektyvumą ir stabilią plėtrą.

Iki šiol personalo valdymo informacinių sistemų programiniai moduliai sunkiai skynėsi kelią pas vartotoją. Pagrindinės priežastys buvo kelios - sudėtingas įdiegimas, naudojimas ir pagalbos stoka. Personalo specialistai kaip taisyklė nėra IT specialistai ir turi mažai žinių apie programinių įrangų techninius standartus bei specifikacijas. Jiems reikia gerai atrodančio produkto, kurį lengva diegti ir naudoti.

Skaityti toliau...