Mockus linki lietuviams įveikti nekompetencijos baimę ir atsikratyti smurto

 

Prof. Antanas Mockus komentuoja tyrimus, atskleidžiančius tam tikras lietuvių vertybines nuostatas. Kai kurios iš jų - destruktyvios ir keistinos. Pasak profesoriaus, emigracija ir savižudybė abu yra nusikaltimai, nes atima iš tautos dalį jos pajėgumų.

Buvęs kandidatas į Kolumbijos prezidentus, topologijos profesorius Antanas Mockus linki įveikti lietuviams nekompetencijos baimę ir labiau kovoti su smurtavimu tiek prieš save, tiek prieš kitus.

Profesorius atkreipė dėmesį į tyrimus, kurių duomenys rodo, kad lietuviai labai vertina darbą, tačiau sąlyginai mažai vertina šeimą, laisvalaikį, labai menkai vertina draugus, religiją. Tyrimai rodo, kad šios takoskyros dar labiau gilėja - darbas vertinamas vis labiau, o tokiems dalykams kaip religija skiriamas vis mažesnis dėmesys.

67 proc. Lietuvos žmonių nurodo, kad jiems šeima yra labai svarbi, 65 kitose pasaulio šalyse šis procentas svyruoja tarp 61 ir 99. Draugai yra svarbūs tik 19 proc. lietuvių, tai yra mažiausias procentas tarp visų tirtų šalių.

Tikėjimas yra labai skirtingai vertinamas skirtingose pasaulio šalyse. Jį svarbiu skirtingose vietose nurodo tarp 3 ir 97 proc. respondentų. Lietuvoje tikėjimas yra labai svarbus 12 proc. žmonių. Politika yra labai svarbi tarp 2 ir 39 proc. apklaustųjų skirtingose šalyse, Lietuvoje - 6 proc. Laisvalaikis pasaulyje svarbus 5-66 proc. apklaustųjų, Lietuvoje - 15 proc.

Tyrimai rodo, kad lietuviai vis didesnę reikšmę skiria darbui. 1990 metais 42 proc. lietuvių nurodė, kad jiems labai svarbus darbas, penkeriais metais vėliau - 46 proc., o 2000 metais - 60 proc.

„Kuo toliau, tuo vis svarbesnis lietuviams tampa darbas, ir kuo toliau, tuo mažiau lietuvių gyvenime svarbus tikėjimas“, - sakė A. Mockus sekmadienį Kaune vykstančiame Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziume.

Remdamasis tyrimais profesorius taip pat pastebėjo, kad lietuviai yra labai linkę dėl nesėkmių apkaltinti save. „Jeigu Kolumbijoje kas nors nutinka, tai dažniausiai galvojama, kad kaltas kas nors kitas. Lietuviai kaltina patys save“, - sakė A. Mockus. Profesorius įžvelgė, kad saviplakos požymių galima atrasti ir lietuvių tautosakoje - ir priminė Eglę žalčių karalienę.

Iš to seka ir savižudybių problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai pasižymi didžiausiu savižudybių skaičiumi. Savižudybių skaičius didelis ir Japonijoje, kurią A. Mockus lygina su Lietuva. O Kolumbija, kur gyvena profesorius, turi didžiausią žmogžudysčių skaičių.

„Kolumbietį reikia saugoti nuo kito kolumbiečio, o japoną reikia saugoti nuo savęs pačio. Japonijoje daug vaikų nusižudo, nes nepajėgia gauti rezultatų, dalis vaikinų, kai neišlaiko stojamųjų į universitetus, pasislepia pas tėvus, kurie jiems atneša maisto. Jie išeina tik vidurnaktį truputį pasivaikščioti. Žmonės izoliuojasi. Lietuva yra arčiau Japonijos negu Kolumbijos“, - sakė A. Mockus.

Pasak profesoriaus, ir Kolumbija, ir Lietuva turi didelę emigraciją. Yra mokslininkų, kurie mano, kad ir emigracija, ir savižudybė abu yra nusikaltimai, nes atima iš tautos dalį jos pajėgumų, teigė A. Mockus kartu pažymėdamas, kad teisė laisvai judėti dabar yra pripažįstama žmogaus teise.

Kalbėdamas apie Lietuvos perspektyvą, profesorius palinkėjo mums stiprinti savo gebėjimus ir nugalėti nekompetencijos baimę, stengtis, kad mažėtų smurto „prieš save ir prieš kitus“, o atsakomybė už klaidų taisymą gultų ne tik patiems žmonėms ant pečių, bet ja būtų dalinamasi ir su tais, „kurie konkuruoja turėdami pranašumų“.

Spausdinti

Trumpai drūtai

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Skaityti toliau...