5 panikos sindromai ir 5 priežastys

 

Panikos priepuoliai – sunkus sveikatos sutrikimas, rašo timesofindia.com. Staigius, netikėtus, neišprovokuotus panikos priepuolius paskatina nelaimės baimė ar baimė prarasti kontrolę. Nesiimant priemonių gali išsivystyti sunkesnis sveikatos sutrikimas – panikos sindromas, kuris gali turėti padarinių gyvenimui ir darbui.

Gydytoja psichologė, psichoanalitikė Pulkit Sharma pasakoja apie panikos sindromo simptomus ir priežastis.

Penki panikos sindromo simptomai

1. Organizmo reakcijos: stiprus širdies plakimas, dusimas, krūtinės skausmai, galvos svaigimas, pykinimas ir sustingimas.

2. Psichologiniai simptomai: nerimas prarasti kontrolę, mirties baimė, apimantis siaubas, menkas pasitikėjimas savimi.

3. Su santykiais susiję simptomai: baimė būti vienam, nerimas, kad pačiam ar mylimam žmogui gali kažkas atsitikti, vaikiškas elgesys.

4. Elgsenos simptomai: grėsmės nepaisymas, noras ištrūkti iš nepageidaujamos situacijos, dirglumas, agresija, verkimo protrūkiai.

5. Percepcijos simptomai: ryškios fantazijos, iliuzijos, haliucinacijos ir ryškūs prisiminimai.

Skaityti toliau

Spausdinti

Kas sakė, kad mažas stresas sveika

 

Streso kaina 

Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje miršta nuo širdies ir kitų ligų, susijusių su stresu. Imuninės sistemos susilpnėjimas, galvos skausmai, odos susirgimai, kraujo spaudimas, virškinimo sutrikimai taip pat glaudžiai susiję su stresu. Metiniai Amerikos pramonės nuostoliai dėl nebuvimo darbe, sveikatos ir draudimo išlaidų vertinami beveik 75 milijardų dolerių. Vien dėl koronarinės širdies ligos susidarę nuostoliai vertinami 30 milijardų dolerių. Didžiojoje Britanijoje apskaičiuota, kad dėl streso sukelto nedarbingumo  kasmet prarandama 40 milijonų darbo dienų, kas įkainojama 55 milijonais svarų sterlingų ir sudaro 2–3 procentus nacionalinio produkto. 

Psichologinės streso pasekmės yra pasyvumas, agresija arba depresija. Taip reaguojama į nerimą keliančias ir frustruojamas situacijas. Kai įskaičiuojame rūkymo, persivalgymo, alkoholio ir vaistų, kaip priemonės prieš stresą, daromą žalą, paaiškėja, kad esame itin pavojingos epidemijos epicentre. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti toliau...