5 panikos sindromai ir 5 priežastys

 

Panikos priepuoliai – sunkus sveikatos sutrikimas, rašo timesofindia.com. Staigius, netikėtus, neišprovokuotus panikos priepuolius paskatina nelaimės baimė ar baimė prarasti kontrolę. Nesiimant priemonių gali išsivystyti sunkesnis sveikatos sutrikimas – panikos sindromas, kuris gali turėti padarinių gyvenimui ir darbui.

Gydytoja psichologė, psichoanalitikė Pulkit Sharma pasakoja apie panikos sindromo simptomus ir priežastis.

Penki panikos sindromo simptomai

1. Organizmo reakcijos: stiprus širdies plakimas, dusimas, krūtinės skausmai, galvos svaigimas, pykinimas ir sustingimas.

2. Psichologiniai simptomai: nerimas prarasti kontrolę, mirties baimė, apimantis siaubas, menkas pasitikėjimas savimi.

3. Su santykiais susiję simptomai: baimė būti vienam, nerimas, kad pačiam ar mylimam žmogui gali kažkas atsitikti, vaikiškas elgesys.

4. Elgsenos simptomai: grėsmės nepaisymas, noras ištrūkti iš nepageidaujamos situacijos, dirglumas, agresija, verkimo protrūkiai.

5. Percepcijos simptomai: ryškios fantazijos, iliuzijos, haliucinacijos ir ryškūs prisiminimai.

Skaityti toliau

Spausdinti

Kas sakė, kad mažas stresas sveika

 

Streso kaina 

Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje miršta nuo širdies ir kitų ligų, susijusių su stresu. Imuninės sistemos susilpnėjimas, galvos skausmai, odos susirgimai, kraujo spaudimas, virškinimo sutrikimai taip pat glaudžiai susiję su stresu. Metiniai Amerikos pramonės nuostoliai dėl nebuvimo darbe, sveikatos ir draudimo išlaidų vertinami beveik 75 milijardų dolerių. Vien dėl koronarinės širdies ligos susidarę nuostoliai vertinami 30 milijardų dolerių. Didžiojoje Britanijoje apskaičiuota, kad dėl streso sukelto nedarbingumo  kasmet prarandama 40 milijonų darbo dienų, kas įkainojama 55 milijonais svarų sterlingų ir sudaro 2–3 procentus nacionalinio produkto. 

Psichologinės streso pasekmės yra pasyvumas, agresija arba depresija. Taip reaguojama į nerimą keliančias ir frustruojamas situacijas. Kai įskaičiuojame rūkymo, persivalgymo, alkoholio ir vaistų, kaip priemonės prieš stresą, daromą žalą, paaiškėja, kad esame itin pavojingos epidemijos epicentre. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Skaityti daugiau...