Psichologiškai sužlugdyti, net buvusių Seimo narių spiriami iš darbo išeiti savo noru, pasimetę ir išsigandę žmonės, prašantys patarimo, kaip nenukentėjus išsiskirti su darbdaviu. Su tokiomis istorijomis susiduria knygą apie savo pačios išėjimo iš darbo istoriją „Atleisk savo šefą“ išleidusi Ilzė Butkutė.

Rašytojos socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas knygos pavadinimo puslapis yra tarsi psichologinės pagalbos tarnyba, į kurią kreipiasi bėdos prispirti žmonės. Mergina interviu DELFI dalijasi kai kuriais darbuotojų atleidimo atvejais.

– Galbūt galite papasakoti, kokios pagalbos žmonės dažniausiai prašo?

– Paprastai į mane kreipiasi žmonės, atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje darbe. Tradiciškai – spiriami išeiti „savo noru“ be išeitinės kompensacijos. Visų pirma tokį žmogų nukreipiu pas profesionalius teisininkus, jei jis negali jų samdyti – į Darbo inspekciją ar Darbo ginčų komisiją.

Tik tuomet, kai žmogus yra pasirūpinęs savo teisiniu užnugariu, galiu pagelbėti kitaip. Iš tiesų, manau, didžioji dalis besikreipiančių tiesiog nori jausti, kad yra ne vieni, ir pasitarti su žmogumi, kuris kadaise patyrė tą patį ir kuriam pavyko nesileisti sumindomam į purvą.

Dažniausiai klausia paprastų dalykų: ką jūs darytumėt mano vietoje? O jei šefas padarys tai, kuo grasina? O kas blogiausia gali nutikti? O kaip man nesinervinti? O iš kur jūs turėjote drąsos? O kas jums labiausiai padėjo? Ar verta eiti pas koučerį (asmeninio efektyvumo trenerį – DELFI)? Ir taip toliau.