Kalėdų Seneli, šiemet noriu gauti gerą darbą

 

Darbas turėtų būti tarptautinėje kompanijoje...

Privalumą teikiu įmonei, kuri daug dėmesio skiria darbuotojo kaip specialisto tobulinimui. Norėčiau dirbti įmonėje, kuri įgyvendina naujausius valdymo ir vadybos sprendimus...

Iš darbdavio tikiuosi galimybės nuolat tobulintis, kilti karjeros laiptais ir gerų darbo sąlygų...

Norėčiau mokytis, tobulėti, dirbti man įdomų darbą...

Noriu pakilti į kuo aukštesnes pareigas ateityje. Tolesnį savo darbą matau kaip direktorės arba firmos savininkės...

Ieškau rimto, ilgalaikio ir perspektyvaus darbo. Tikiuosi draugiško kolektyvo...

Darbas turėtų būti įdomus, dinamiškas, skatinantis nuolat tobulėt ir aktyviai bendrauti...

Priimant galutinį sprendimą dėl darbo, man didžiulę įtaką turi darbo aplinka ir kolektyvas, kuris turėtų būti draugiškas, siekiantis vieno tikslo — „komanda“...

Svajonė apie gerą darbą anksčiau ar vėliau aplankys ir jus, kai darbo paieška neduos norimų vaisių. Teks laukti stebuklo... Tačiau kodėl patiems bus taip sunku pasiekti, ko norite? Žinote, kad esate ir protingas, ir šaunus, ir šio to vertas, bet...

Kas lemia sėkmingą karjerą?

Skaityti toliau

Spausdinti

Verslas ir autentiškumas

Ar turi teisę šiuolaikinis žmogus suprasti, susikoncentruoti ir susitelkti į savastį, į individualumą? Kaip elgtis su tūkstančiu skirtingų patarimų, mokymų, taisyklių, teorijų, žinynų, kursų kaip REIKIA (!) patikti, būti tobulam, teisingam, neklystančiam, sėkmingam, įdomiam, mylimam, gerbiamam, daug žadančiam, laiminčiam ir t.t.?

„Tarptautinis sąmokslas“

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė romane „Placebo“, kaip niekas kitas, puikiai pavaizduoja milžinišką žmogaus patiriamą spaudimą elgtis, galvoti ir jausti pagal kokį nors standartą. Desperatiškas noras ir pastangos pasiekti iš kažkur atsiradusius „aukščiausius standartus“, virsta savo nuožmia priešybe, negatyvu, juodu šešėliu, nes galutiniu ir neginčijamu standartu tampa jaustis menku, abejojančiu, netobulu, ieškančiu savo trūkumų, plojančiu TV šou programose bei nuolat ką nors „prasmingai“ darančiu. Pavyzdžiui, protingai ir itin teisingai pasirenkančiu skalbimo miltelius. Tai toks nepaaiškinamas, pražūtingas, visa apimantis standartų užvaldymo, visa ko gerinimo gaivalas, kad jis prilyginamas griežtai organizuotam tarptautiniam sąmokslui. Nepaisoma esminės žmogaus gyvenimo šerdies, kas veda prie tikros savižudybės arba prie zombiško gyvenimo, o tai beveik tolygu.

Pagrindimui, kad tokia tendencija yra, pacituosime (J. Ivanauskaitės stiliumi) Lietuvos Ryto 2003/08/16 straipsnį „Įžymybių garbinimas — pavojingas potraukis“: „trečdalis žmonių kenčia nuo „įžymybių garbinimo sindromo“; „garsenybių garbintojai daug dažniau už kitus žmones jaučia nerimą, serga depresija ir kenčia dėl nesugebėjimo pritapti visuomenėje“.

Skaityti toliau

Spausdinti

Pasiekti 5 ar 200 % daugiau - priklauso nuo jūsų

Sėkmingiausi žmonės daugiausia pasiekia ne kovodami su savo trūkumais, bet suprasdami ir išnaudodami savo pačių privalumus, įrodyta tyrimais. Jūs galite būti vienas jų!

Norėdami pasiekti tikslą, turime gerai save pažinti ir išmintingai valdyti

Intuityviai suprantame, kad asmeniniai pasiekimai priklauso nuo vidinio potencialo. Tačiau ne tiek nuo jo dydžio, kiek nuo sugebėjimo tą potencialą, siekiant norimo rezultato, valdyti ir naudoti. Paprasta analogija valstybių valdymo srityje — santykinai maža ir ribotų gamtinių išteklių Japonija klesti ekonomiškai, priešingai nei ištekliais turtinga Rusija.

Neretai žmogus teigia: „save pažįstu geriausiai“, turėdamas omenyje intelekto gebėjimus (vidurinės ir aukštosios mokyklos pažymius) ir asmenybę (vertybes, siekius, jausmus). Tradiciškai manoma, kad savęs valdymas — tai valia, atkaklus žinių siekis, patirtis, intensyvus darbas, pastangos kovojant su trūkumais ir sekimas autoritetais.

Skaityti toliau

Spausdinti

Nori sėkmės? Optimizmas gali tapti kliūtimi


Michaelis StausholmasMąstydamas tik pozityviai gali aptingti ir nepasiekti savo tikslų, teigia 
Renuka Rayasam (BBC Capital 2016-10-12)

Prieš 15 metų, kai antrepreneris Michaelas Stausholmas (Michael Stausholm) su draugu pradėjo verslą, jo partneris piešė rožinę verslo ateitį ir žadėjo didelę sėkmę.

Stausholmas juo tikėjo ir jautėsi pakylėtas. Tarsi tikrai taip ir turėjo būti. Juk raktas į sėkmę, be kita ko, yra pozityvus mąstymas, tiesa? 

„Pozityvus mąstymas glūdi daugelio pradedančiųjų verslą DNR“, – teigia Stausholmas, anksčiau dirbęs „Maersk“ laivininkystės kompanijoje, o dabar įsikūręs Kopenhagoje konsultuoja dideles įmones verslo tvarumo klausimais. – „Jei negalvosi pozityviai, niekada ir nepradėsi savo verslo“. 

Tačiau verslui žlugus, jis išmoko svarbią pamoką: pozityvumas turi ir neigiamą pusę. „Vien pozityvumas ir nerūpestingumas norimų rezultatų neatneša. Būtina stipri realizmo dozė “, – teigia jis.

Skaityti toliau

Spausdinti

Kodėl Harvardą baigę specialistai dirba pasiuntinukais

 

Ne tik mūsų šalyje universitetus baigę specialistai dirba prastai apmokamus darbus, neatitinkančius jų specialybės. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad net Harvardą baigę specialistai dirba pasiuntinukų darbus. Stephenas J. Dubneris ir Stevenas D. Levittas knygoje Freakonomics pasakoja apie šiuolaikinės darbo rinkos „žaidimo taisykles“.

S. J. Dubneris ir S. D. Levittas teigia, kad šiuolaikinės darbo rinkos taisyklės primena nusikalstamo pasaulio verbavimo sistemas - naujokai dirba sunkiai ir uždirba nedaug. Jie skatinami ateities viltimi, kad jei pasiseks, jie gali tapti vienu iš vadų. Tokios pačios taisyklės ir korporacijose. Išsilavinę specialistai pradeda dirbti nuo žemiausio laiptelio, skatinami vilties, kad kada nors jiems pasiseks pasiekti profesinių aukštumų. Tačiau akivaizdu, kad iš šimtų ar net tūkstančių darbuotojų visi negalės tapti vadovais, todėl galimybė pasiekti trokštamos darbo pozicijos prilygsta laimingam loterijos bilietui. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti toliau...