Paskelbta dali.us

Pasiklausius laisvos rinkos ir „vakarietiško“ gyvenimo būdo apologetų darbo jėgos mobilumas tai viena iš pagrindinių darbuotojo vertybių. JAV tai vykstą jau ne vieną dešimtmetį, bet ES tai santykinai nesenas reiškinys.

Pagrindinis mobilaus darbuotojo privalumas (netgi remiamas ES struktūriniais fondais) tai… jo mobilumas. Galimybė bet kada susirinkti „manatkes“ ir persikelti dirbti į kitą vietą. Skamba patraukliai: migruojame ten kur labiausiai vertinami konkretūs įgūdžiai (ir kur tikriausiai alga geriausia). Sutikit, tikrai graži idėja: ir pasaulio pamatom ir uždirbam daugiau. Visi tokie gražūs kosmopolitai, pasaulio piliečiai.

Streso kaina 

Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje miršta nuo širdies ir kitų ligų, susijusių su stresu. Imuninės sistemos susilpnėjimas, galvos skausmai, odos susirgimai, kraujo spaudimas, virškinimo sutrikimai taip pat glaudžiai susiję su stresu. Metiniai Amerikos pramonės nuostoliai dėl nebuvimo darbe, sveikatos ir draudimo išlaidų vertinami beveik 75 milijardų dolerių. Vien dėl koronarinės širdies ligos susidarę nuostoliai vertinami 30 milijardų dolerių. Didžiojoje Britanijoje apskaičiuota, kad dėl streso sukelto nedarbingumo  kasmet prarandama 40 milijonų darbo dienų, kas įkainojama 55 milijonais svarų sterlingų ir sudaro 2–3 procentus nacionalinio produkto. 

Psichologinės streso pasekmės yra pasyvumas, agresija arba depresija. Taip reaguojama į nerimą keliančias ir frustruojamas situacijas. Kai įskaičiuojame rūkymo, persivalgymo, alkoholio ir vaistų, kaip priemonės prieš stresą, daromą žalą, paaiškėja, kad esame itin pavojingos epidemijos epicentre. 

Jūs tikriausiai nuolat tam tikru mastu vartojate psichologiją kaip ir bet kurią kitą informaciją savo pažiūroms pagrįsti, sprendimams priimti ir pan. Nesvarbu, darote tą sąmoningai ar ne. Beveik kasdien televizija, laikraščiai, internetas skelbia pranešimus apie naujausius psichologijos atradimus. Atsiverskite bet kurį populiarų žurnalą ir rasite straipsnių, kuriuose pateikiami patarimai bei sėkmės receptai, teiginius paremiant šiuolaikiniais psichologiniais tyrimais.

Kaip jūs nusprendžiate, kad šie pranešimai yra patikimi arba ne? Jei norite tapti išmintingas psichologinių tyrimų vartotojas, jums reikia pačiam išmokti kritiškai vertinti įvairių tyrimų ataskaitas, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien. Išprususiu psichologijos vartotoju jūs galite tapti tik suprasdami, kaip atskirti vertingą informaciją nuo bevertės. 

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę.