3 priežastys, kodėl nerekomenduoju NLP (neurolingvistinio programavimo)

 
1. NLP moko, kaip pasiekti, bet nemoko, kaip gyventi

 

NLP visą dėmesį kreipia į tikslų pasiekimą. NLP postuluoja amžiną pasiekimų troškulį, kurį jums reikia „gesinti“ savo veikla. Žmogus, naudojantis NLP, pasmerktas spręsti vis naujas ir naujas problemas, besistengdamas NLP metodais keisti save ir aplinkinius. NLP siūlo platų arsenalą nekasdieniškų technikų, turinčių garantuoti tikslų pasiekimą. Tai – savęs motyvavimas, kitų įtikinėjimas, reakcija į prieštaravimus ir kt.

Man tai primena gudrias socialistinės revoliucijos technikas. Revoliucionieriai buvo išradingi, versdami valdžią ir švęsdami pergalę. Tačiau, ką jie realiai pasiekė? Paėmę valdžią jie nei patys nemokėjo laimingai gyventi, nei kitiems laimės atnešė.

Primesti savo valią – toli gražu ne gyvenimo išminties ir harmonijos kriterijus. Tai veikiau prievartos filosofija.

Svarbiau yra išmokti gyventi laimingai, išsiugdyti toleranciją, puoselėti draugystę ir nuoširdžius jausmus kitų atžvilgiu. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Idealus darbuotojas - valkata be šaknų

 

Paskelbta dali.us

Pasiklausius laisvos rinkos ir „vakarietiško“ gyvenimo būdo apologetų darbo jėgos mobilumas tai viena iš pagrindinių darbuotojo vertybių. JAV tai vykstą jau ne vieną dešimtmetį, bet ES tai santykinai nesenas reiškinys.

Pagrindinis mobilaus darbuotojo privalumas (netgi remiamas ES struktūriniais fondais) tai… jo mobilumas. Galimybė bet kada susirinkti „manatkes“ ir persikelti dirbti į kitą vietą. Skamba patraukliai: migruojame ten kur labiausiai vertinami konkretūs įgūdžiai (ir kur tikriausiai alga geriausia). Sutikit, tikrai graži idėja: ir pasaulio pamatom ir uždirbam daugiau. Visi tokie gražūs kosmopolitai, pasaulio piliečiai.

Skaityti toliau

Spausdinti

Kas sakė, kad mažas stresas sveika

 

Streso kaina 

Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje miršta nuo širdies ir kitų ligų, susijusių su stresu. Imuninės sistemos susilpnėjimas, galvos skausmai, odos susirgimai, kraujo spaudimas, virškinimo sutrikimai taip pat glaudžiai susiję su stresu. Metiniai Amerikos pramonės nuostoliai dėl nebuvimo darbe, sveikatos ir draudimo išlaidų vertinami beveik 75 milijardų dolerių. Vien dėl koronarinės širdies ligos susidarę nuostoliai vertinami 30 milijardų dolerių. Didžiojoje Britanijoje apskaičiuota, kad dėl streso sukelto nedarbingumo  kasmet prarandama 40 milijonų darbo dienų, kas įkainojama 55 milijonais svarų sterlingų ir sudaro 2–3 procentus nacionalinio produkto. 

Psichologinės streso pasekmės yra pasyvumas, agresija arba depresija. Taip reaguojama į nerimą keliančias ir frustruojamas situacijas. Kai įskaičiuojame rūkymo, persivalgymo, alkoholio ir vaistų, kaip priemonės prieš stresą, daromą žalą, paaiškėja, kad esame itin pavojingos epidemijos epicentre. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Jūs - išprusęs psichologijos vartotojas?


Jūs tikriausiai nuolat tam tikru mastu vartojate psichologiją kaip ir bet kurią kitą informaciją savo pažiūroms pagrįsti, sprendimams priimti ir pan. Nesvarbu, darote tą sąmoningai ar ne. Beveik kasdien televizija, laikraščiai, internetas skelbia pranešimus apie naujausius psichologijos atradimus. Atsiverskite bet kurį populiarų žurnalą ir rasite straipsnių, kuriuose pateikiami patarimai bei sėkmės receptai, teiginius paremiant šiuolaikiniais psichologiniais tyrimais.

Kaip jūs nusprendžiate, kad šie pranešimai yra patikimi arba ne? Jei norite tapti išmintingas psichologinių tyrimų vartotojas, jums reikia pačiam išmokti kritiškai vertinti įvairių tyrimų ataskaitas, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien. Išprususiu psichologijos vartotoju jūs galite tapti tik suprasdami, kaip atskirti vertingą informaciją nuo bevertės. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Daugiau straipsnių...

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti toliau...