Ar jums sekasi ar jūs tiesiog "sėkmingas kvailys"? Pasak Harvard Business School profesoriaus ir lyderystės eksperto dr. Jagdish Parikh, patys sėkmingiausi lyderiai suvokia, kad iš pradžių jie turi išmokti valdyti save.

Įvairios lyderystės teorijos ir "modeliai" siūlo tinkamiausią kelią tapti lyderiu. Visgi daugybė žmonių, paprašyti įvardinti lyderius, kuriais jie sektų, sunkiai geba išvardinti tik kelis jų.

Spraga tarp to, ką mokomės apie lyderystę ir ką mes iš tiesų naudojame, rodo esminį daugumos dabartinių modelių trūkumą. Šie modeliai susitelkia daugiausia ties kompetencijomis, kurios reikalingos vadovaujant organizacijai, bet nepaaiškina, kaip ugdyti šias esmines kompetencijas. Tokiu būdu, mes susiduriame su lyderystės krize.

Iš tiesų, tai daugiau drąsos nei lyderystės krizė, nes tai, ko šiandien trūksta, yra ne žinios apie lyderystę, bet drąsa įdiegti šias žinias į praktiką. Bet drąsa neateina vien panorėjus – ji atsiranda kaip gilesnio sąmoningumo ir patirties bei aukštesnio savęs supratimo lygio pasekmė, kuri yra būtina sąlyga ugdant vadovavimo kitiems kompetencijas.

Tik sugebant valdyti save galima efektyviai vadovauti kitiems. Jeigu jūs nevadovausite sau, kažkas kitas vadovaus jums. Vadovauti sau reiškia praktikuoti įgūdžius ir procesus, kurie veda link aukštesnės savęs suvokimo formos, paliekant savo įprastą, reaktyvų ego lygį. Tai reiškia kelionę iš reaktyvaus ribotumo į proaktyvią drąsą ir, galų gale, - kūrybišką sąmoningumą – intelekto, intuicijos ir emocinio intelekto sintezę. Ši kelionė leidžia efektyviai kurti santykį su žmonėmis, įvykiais ir idėjomis.

Darbo rinkos stebėtojai vienu didžiausių Lietuvos negalavimu laiko mažą darbo užmokestį. Žemas darbo našumas, maži atlyginimai, vadinamieji skurdo spąstai, aukštas gyventojų neaktyvumas – ne itin šviesų portretą piešia specialistai. Vis dėlto įmonių vadovai tikisi, kad darbuotojai bus ištikimi savo organizacijoms ir bendro gėrio kūrimui net ir didelio spaudimo, nepripažinimo sąlygomis. Iš dalies jų lūkesčiai didesni nei kitose šalyse – ypač kritiškai į darbuotojų rūpestį bendru turtu ir lojalumą žiūrima organizacijose, neturėjusiose patirties su kitų šalių darbuotojais. Pastebima ir kita tendencija: lyginti lietuvius darbuotojus su užsieniečiais mūsiškių nenaudai.

Daugumai iš mūsų yra lengviau kalbėti apie seksą arba pinigus nei apie valdžią. Esantys valdžioje ją neigia, tie, kurie jos trokšta, stengiasi tai nuslėpti, o tie, kam sekasi siekti valdžios, nesidalina savo paslaptimis, kaip ją įgyti. 

Kas yra valdžia?

Jei A turi valdžią, vadinasi jis turi galią kaip įtakoti B elgesį, kad B veiktų pagal A norus. Šis apibrėžimas apima ir potencialą, kuris nebūtinai turi reikštis akivaizdžiai, kad būtų veiksmingas, ir priklausomus tarpasmeninius santykius. 

Valdžią galima turėti, bet jos nenaudoti. Tai – gebėjimas arba potencialas. Bene svarbiausias valdžios aspektas yra priklausomybės funkcija. Kuo labiau B priklauso nuo A, tuo didesnė A galia tarpasmeniniuose santykiuose. 

Situacijos apibūdinimas, problema:

Kompanija sparčiai atsigauna po daugiau nei metus trukusio nuosmukio. Tai turėtų džiuginti, bet darbuotojai – vadovai, vadybininkai, eiliniai darbuotojai, valandininkai ir personalo skyriaus darbuotojai, patiriame didelį spaudimą. Iš mūsų reikalaujama žaibiškai padidinti produkcijos apimtis atnaujinant beveik viską. Šiemet planuojame priimti beveik dvigubai daugiau naujų darbuotojų, nei jų yra šiuo metu. Vadovai įsitempę, tarsi grumtynėse, viršvalandžius dirba net valandininkai, jau nekalbant apie eilinius darbuotojus, nuolat užsibūnančius darbe po darbo valandų ir savaitgaliais. Tai jau tęsiasi mėnesių mėnesiais. 

Tikslas: sumažinti streso lygį